LVŽS frakcijos Seime seniūnės Aušrinės Norkienės, frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės ir Lietuvos kultūros politikos instituto iniciatyva organizuojama konferencija ir diskusija „Atstatykime Lietuvos sostinės Rotušės laikrodį – svarbiausią valstybės laikrodį“.

Anot rengėjų, konferencija svarbi Lietuvos sostinei, valstybei ir kiekvienam Lietuvos gyventojui, nes joje siekiama išanalizuoti svarbiausio valstybės laikrodžio atstatymo sąlygas ir prielaidas.

„Rotušės laikrodžio atstatymas būdavo vis atidedamas, nes istorikai, kultūros paveldo ir kiti specialistai, tarp jų ir buvęs kultūros ministras, pritardami Rotušės laikrodžio atstatymo idėjai, rekomenduodavo pirma ištirti išlikusią sostinės ir jos laikrodžio istorijos medžiagą, įvertinti, kiek ją galima panaudoti atkuriant autentiškos architektūros laikrodžio bokštą. Atsiliepdamas į rekomendacijas, profesorius Libertas Klimka ištyrė istorijos medžiagą ir savo įžvalgas suguldė studijoje „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“. Tad šiandien ir norime pasidalinti su visuomene paveldo tyrimais, išvadomis ir pasiūlymais,“ – sako A. Norkienė.

Atkurtas Vilniaus Rotušės laikrodis su šiuolaikiškai išplėtotomis funkcijomis neabejotinai taptų jungtimi tarp istorinės miesto praeities ir jo ateities vizijos, svarbiu sostinės paveldo objektu, šiuolaikinio mokslo ir technikos paminklu.

„Jau padaryta nemažai darbų. Be minėtos studijos parengimo ir išleidimo, atlikti Rotušės aikštės archeologijos tyrimai, architektai padarė galimo laikrodžio bokšto maketą, informacinių technologijų specialistai jau kuria programą laikrodžio kompiuterinei įrangai bei steigiamas sostinės Rotušės laikrodžio atstatymo fondas”, – sako Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus.

Anot A. Staponkaus, Rotušės bokštas su jame įtaisytu laikrodžiu turėtų būti atstatomas ir atkuriamas Lietuvos gyventojų lėšomis „prisidedant po plytą“ ir išeivijos, verslo įmonių, kultūros fondų, kitų kultūros mecenatų skiriamomis lėšomis.

Institutas pažymi, kad 2023 m. sausio 25 d. bus minimos 700-osios Vilniaus įkūrimo metinės (tiksliau, 700-osios metinės nuo Vilniaus vardo pirmą kartą paminėjimo žinomuose istoriniuose dokumentuose – Gedimino laiškuose Europos miestų amatininkams).

„Norime sutelkti pasaulio lietuvius, Lietuvos gyventojus, sąžiningai vykdyti prisiimtą pareigą saugoti, tvarkyti ir populiarinti Vilniaus istorinį centrą, įrašytą į UNESCO globojamo svarbiausio žmonijos kultūros paveldo sąrašą”, – sako R. Šalaševičiūtė.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

55 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist