Savivaldybėms atsisakant fejerverkų, pirotechnikai teigia, jog nuogąstavimai dėl gaminių taršos aplinkai yra perdėti.
Ketvirtadieni vykusios spaudos konferencijos metu Lietuvos pirotechnikos gamintojai ir ekspertai pateikė savo poziciją dėl esamos padėties pirotechnikos ir fejerverkų atžvilgiu.
Gegužės mėnesį Seime pasirodžius raginimams pasirašyti memorandumą, kuriuo savivaldybės įsipareigotų savo renginiuose nebenaudoti fejerverkų, dalis didžiųjų Lietuvos miestų jų naudojimo atsisakė.
Vilnius maždaug prieš metus įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams – pernai liepą savivaldybės taryba priėmė tai numatančią rezoliuciją. Miesto šventėse ir renginiuose fejerverkų nenaudoja ir Kaunas.
„Baimė fejerverkų taršos yra ryškia perdėta“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos chemikų asociacijos pirmininkas Rimantas Vaitkus.
Lietuvos pirotechnikos asociacijos pirmininkas Ovidijaus Barkausko sakė pastebintis „tendencingos informacijos ir nuomonių srautą, kurių turinys nukreiptas prieš fejerverkus“.
Spaudos konferencijoje buvo pristatyta Vokietijos mokslininkų studija apie fejerverkų poveikį. Remdamasi studija dalyviai teigė, jog fejerverkai sudaro labai mažą dalį anglies dvideginio emisijos, turi nedidelį poveikį aplinkai, išskiriamos kietosios dalelės greitai pasiskirsto ir nekelia pavojaus sveikatai.
Režisierius Dalius Abaris teigė, jog pirotechnikos priemonių ribojimas varžo kūrėjo laisvę įgyvendinant savo viziją.
„Viskas pakišama po vienu pavadinimu fejerverkai. Kalbant apie pirotechniką tai nėra vien tik toks puokštės, kurias mes matome danguje ir įvairūs specialieji efektai. (…) Jeigu jau norime kažką uždrausti, tai galbūt, pirmiausia uždrauskime, bet kam, iš bet kur, iš bet kokios patvorės, bet kuriuo metu šaudyti“, – sakė jis.
Aplinkos ministerijos teigimu, pirotechnikos gaminiai į aplinką išleidžia didelį kiekį cheminių medžiagų, taip didinant oro užterštumą. Pasak ministerijos, dėl padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos ore pavojus atsiranda vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms.
Autorius Paulius Perminas
