Vilniaus miesto savivaldybė pasiryžusi nebesitaikstyti su jai tenkančiomis papildomomis išlaidomis, kurias turėtų padengti už pakuočių atliekų konteinerių tvarkymą atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos. Anot miesto savivaldybės atstovų, dėl organizacijų neveiksnumo sostinė kasmet patiria apie 750 tūkst. eurų papildomų išlaidų. Šiuo metu Aplinkos ministerijos kuruojamose derybose dėl rūšiuojamų atliekų tvarkymo sąlygų savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų tvarkymo administratorius“ (VASA) ir pati savivaldybė žada laikytis principingos pozicijos ir reikalauti gamintojų-importuotojų organizacijų padengti pakuočių atliekų tvarkymo kaštus.

Sąskaitų organizacijos neapmoka

Beveik trečdalį gyventojų skundų, kuriuos gauna VASA, sudaro nusiskundimai, susiję su rūšiuojamų atliekų tvarkymu. Tačiau už pakuočių atliekų tvarkymą atsakinga ne sostinės savivaldybės įmonė, o gamintojų ir importuotojų organizacijos. Joms netinkamai organizuojant šią veiklą, tvarkyti chaoso miestiečių kiemuose imasi VASA.

„Esame atsakingi už komunalinių atliekų tvarkymą mieste. Tačiau mūsų veikla yra finansuojama iš rinkliavos už mišrių atliekų tvarkymą. Situacija tampa kurioziška, nes didelę dalį mūsų personalo ir laiko resursų turime skirti pakuočių atliekų administravimui. Mums rūpi, kad miestas būtų tvarkingas, todėl tikriname ir mišrių, ir pakuočių atliekų išvežimą bei tvarką prie konteinerių. Informuojame pakuočių atliekų vežėjus prašydami skubiai ištuštinti perkrautus konteinerius. Gavę gyventojų skundus dėl pakuočių tvarkymo, tarpininkaujame sprendžiant problemas. Taigi, rūpinamės pakuočių atliekų surinkimu ir gyventojų aptarnavimu, nors tai yra gamintojų ir importuotojų organizacijų bei jų samdomų vežėjų darbas“, – pasakoja VASA vadovė Justina Prunskienė.

Anot Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vadovo Ilja Karužio, pernai pakuočių atliekų konteinerių eksploatavimas miestui kainavo apie 380 tūkst. eurų. VASA kontrolieriai per mėnesį įvykdo apie 12 000 konteinerių aikštelių patikrų, kurių metu tikrina švarą ne tik mišrių, bet ir pakuočių atliekų surinkimo aikštelėse. Sudėjus konteinerių priežiūrą, gyventojų skundų administravimą ir pakuočių konteinerių priežiūros kontrolę, kurią atlieka VASA, per metus savivaldybei tenkančios papildomos išlaidos iš viso sudaro apie 750 tūkst. eurų.

„Su gamintojų ir importuotojų organizacijomis buvo bandoma geranoriškai sutarti ir pasidalinti šias sąnaudas pagal tai, kaip numato įstatymas. Teikėme gamintojų ir importuotojų organizacijoms sąskaitas apmokėjimui, tačiau organizacijos jas atmesdavo. Savivaldybė nori išspręsti šią įsisenėjusią problemą, tad, nepavykus to klausimo išspręsti tiesiogiai su organizacijomis, kreipėmės pagalbos į Aplinkos ministeriją. Tikimės susitarti dėl išlaidų padengimo pakuočių konteinerių priežiūrai ir eksploatavimui, kurių iki šiol niekas iš organizacijų nepadengia“, – aiškina I. Karužis.

Prašo prisidėti prie rūšiavimo konteinerių įrengimo

Vilniaus miesto Energetikos skyriaus vadovas pabrėžia, kad dabar susidarantys metiniai kaštai pakuočių atliekų tvarkymui kasmet vis auga, nes, skatinant gyventojus rūšiuoti, pakuočių atliekų konteinerių sostinėje statoma vis daugiau.

Požeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai Vilniuje įrengiami pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis dalinai finansuojamą projektą. Pagal jį mieste iki 2023 m. bus pastatyta 1,2 tūkst. naujų modernių konteinerių aikštelių, kuriose numatyta įrengti net 2,6 tūkst. konteinerių, skirtų būtent pakuočių atliekų surinkimui.

Viso projekto metu, 2018-2023 m. laikotarpiu vien į rūšiavimo konteinerių įrengimą planuojama investuoti apie 2,6 mln. eurų iš miesto biudžeto, kitą dalį – padengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Kadangi už pakuočių atliekų tvarkymą atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos, jų prašoma prisidėti prie šių konteinerių infrastruktūros įrengimo kiek daugiau nei 1 mln. eurų, t. y. 15 proc. viso projekto vertės.

„Gyventojai nepatenkinti, kad konteineriai yra perpildyti, kad jų trūksta. Tad tikslas yra susitarti, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos finansuotų viską, kas susiję su pakuočių atliekų tvarkymu, pradedant konteinerių įrengimu, vežėjų kontrole ir priežiūra, paslaugos kokybės užtikrinimu, nes būtent taip reikalauja įstatymas. Ši prievolė organizacijoms tenka ir dabar, tačiau dėl jos netinkamo vykdymo kyla nemažai iššūkių“, – akcentuoja I. Karužis.

Iki šiol gamintojų ir importuotojų organizacijos neprisidėjo prie pakuočių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir priežiūros bei paslaugų kokybės užtikrinimo. Tikimasi, kad konteinerių infrastruktūros įrengimo ir palaikymo finansavimo kaštų klausimą padės išspręsti Aplinkos ministerija.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

24 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist