Pasak ekspertų, per 30 nepriklausomybės metų nepavyko išspręsti vieno opaus klausimo – dešimttūkstantinei auditorijai pritaikytų arenų turime, o kompaktiškesnių, aukščiausius akustikos standartus atitinkančių universalių koncertų salių – vis dar ne.
„Tokios salės labiausiai trūksta Vilniuje, šalies sostinėje. Tenka pripažinti – neturime koncertiniams renginiams pilnai pritaikytos 1-3 tūkst. vietų salės, kurioje pasirodymus rengtų skirtingų žanrų čionykščiai ir užsienio atlikėjai, įsikomponuotų įvairiausi festivaliai, teatralizuoti muzikiniai pastatymai, muzikos industrijos mugės“, – sako Domantas Razauskas, dainų autorius ir atlikėjas, radijo laidų vedėjas, Lietuvos atlikėjų ir muzikos gamintojų asociacijos AGATA tarybos pirmininkas.
Auditorija – yra, erdvės – ne
AGATA tarybos pirmininkas pasakoja nuolat bendraujantis su koncertų organizatoriais, atlikėjais, vadybininkais, todėl jau daug metų girdintis, kad gera, kelis tūkstančius klausytojų talpinanti ir visus aukščiausius akustikos standartus atitinkanti koncertų salė Vilniaus miestui yra gyvybiškai reikalinga.
„Tokios multifunkcinės erdvės laukia ir modernaus šokio, kino festivalių rengėjai. Žinau daugybę kultūros pasaulio pavyzdžių, kai potencialiai geras renginys neįvyko būtent dėl salės trūkumo. Nepaisant COVID-19 pandemijos bei ekonominių iššūkių, nepriklausomos ir aktyvios jaunos organizacijos kviečiasi į Lietuvą ne tik tuos atlikėjus, kurie buvo populiarūs prieš 40 metų, bet ir tuos, kurie šiuo metu yra muzikinio vyksmo pulsas, bando atvežti rytojaus žvaigždes. Vilniuje jiems yra auditorija, bet nėra erdvės. Nustota pataikauti prastiems skoniams, atvežama daug muzikantų, kurie nėra „areniniai“. Deja, organizatoriai priversti daryti koncertus lauke ir tik vasarą, nes kur daugiau?“, – retoriškai klausia D. Razauskas.
Pasak jo, esant palankioms sąlygoms, žmonės eina į kokybiškus čionykščių atlikėjų pasirodymus, tačiau patys atlikėjai yra priversti arba tenkintis mažomis, dažnai bažnyčių, teatrų, buvusių gamyklų erdvėmis, arba gudrauti su didelėmis arenomis. Pirmu atveju lieka nepatenkinti gerbėjai, antru atveju – arenos ne visuomet yra pritaikytos kokybiškam muzikiniam vyksmui. Pavyzdžiui, arenai netinka aukšto lygio džiazo pasirodymas, jos yra per didelės daugybei alternatyvios muzikos atlikėjų.
„Ką jau kalbėti apie didelius teatralizuotus pasirodymus, šokio spektaklius, kino festivalius, pagaliau – konferencijų erdves, vietą specifinėms muzikinėms mugėms. Renginių pasiūla po patirtų išbandymų po truputį ima augti, o kokybiškos multifunkcinės salės nėra. Trūkumas ypač akivaizdus matant kaimynų pavyzdžius. Latviai turi ne vieną kokybišką vidutinio dydžio koncertų salę, suvokiama, kad kultūra nėra tik klubas ar sporto arena“, – komentuoja D. Razauskas.
Bendrovė „Akropolis Group“ parengė Vilniaus Vilkpėdės mikrorajone planuojamo daugiafunkcinio kvartalo „Akropolis Vingis“ projektinius pasiūlymus. Buvusioje pramoninėje teritorijoje iškils naujas miesto kvartalas ne tik su prekybos ir pramogų centru, bet ir universalia koncertų sale, kuri turės 2500 sėdimų vietų arba iki 4000 stovimų vietų.
„Reikia atsiminti, kad koncertinis statinys – specifinė erdvė, apie visus akustikos, aidų, pakabinimo taškų, salės pritaikomumo skirtingiems poreikiams reikia galvoti iš anksto. Prie tokio statinio turėtų patogiai privažiuoti technika, po vakarykščio akustinio pasirodymo susikabinti visas reikiamas šviesas, dekoracijas, garso įrangą galėtų ištaigingas pop šou, poryt įvyktų muzikos apdovanojimai, užporyt – džiazo ar roko muzikos koncertas. Stogo konstrukcijos, keičiamas sėdimų vietų skaičius, gera akustika, geras privažiavimas ir išvažiavimas iš renginio – viskas svarbu. Per visą daugiau nei 30 metų skaičiuojančios nepriklausomos Lietuvos istoriją nežinau nei vienos salės, kuri būtų statyta galvojant apie visus šiuos segmentus“, – kalba AGATA tarybos pirmininkas.
Atlikėjus priverstų pasitempti, o gyventojus – ateiti
Dainų autorės ir atlikėjos, AGATA tarybos narės Gabrielės Vilkickytės teigimu, kelių tūkstančių auditoriją talpinančios ir koncertams pritaikytos salės Vilniuje išties trūksta.
„Pamenu, kai paaiškėjo, jog pagrindinė nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ ant Tauro kalno kryptis bus akademinė muzika – tarp šiuolaikinės muzikos atstovų būta nusivylimo. Tai išryškino, kad kokybiškos koncertų salės 2–4 tūkst. auditorijai stygius šalyje tikrai yra. O tai kažką apie šalies požiūrį į kultūrą pasako. Kodėl nėra kokybiškos, šių laikų meistriškumą simbolizuojančios koncertų salės? Mieste, kuriame dažnai sunku išsirinkti, į kokį koncertą nueiti net ir vidury savaitės“, – įžvalgomis dalijasi atlikėja.
Ji tęsia sakydama, kad šalies atlikėjus tokia salė skatintų ir pasitempti, ir didžiuotis savo profesija. Kai įžengiama į erdvę, kuri alsuoja kokybe – aukščiausios klasės įranga, instrumentais, akustika – tarsi savaime išsitiesia stuburas ir norisi pasirodyti geriausiai kaip įmanoma.
„Nauja salė sostinėje atnaujintų gyventojų smalsumą išgirsti atlikėjus, eiti į koncertus, o ir būtų signalas apie tai, kad Lietuvoje auga naujos kuriančių žmonių kartos, plečiasi kultūrinė teritorija, stiprėja kokybiško meninio turinio poreikis. Lietuvos koncertų organizatoriai jau ir šiandien pritraukia stiprių užsienio atlikėjų, tiesa, dažnai pasigirsta apie būtent kokybiškos salės stygių ir kai kurie, ypač alternatyviosios muzikos, atlikėjai neatvyksta vien dėl šio fakto. Arba dainuoja salėse, kurios neatspindi jų muzikos stiliaus“, – reziumuoja G. Vilkickytė.
Pranešimas spaudai
