Rytoj (ketvirtadienį) 10.45 val. Vileišių skvere, tarp Neries ir Tado Kosciuškos gatvės, bus iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Respublikos kūrėjams broliams Vileišiams.
Į paminklo atidengimo iškilmes iš JAV atvyks jauniausioji – jau 97 metų sulaukusi – Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė su dukra Silvija ir anūke Lina, buvusio Seimo nario ir aktyvaus lietuvių išeivijos veikėjo Kazio Bobelio našlė, J. Vileišio anūkė Dalia Bobelienė su sūnumi Algiu, o taip pat – P. Vileišio anūkas Petras Vileišis. Susirinks ir gausus Vileišių giminaičių, gyvenančių Lietuvoje, būrys.
Paminklą broliams Vileišiams inicijavo Jono Vileišio giminaičiai. Lietuvos architektų sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės rengtam konkursui buvo pasiūlyta net šešios dešimtys paminklo projektų. Iš pateiktų idėjų konkurso komisija, kurioje dirbo architektai ir skulptoriai, išrinko skulptoriaus Regimanto Midvikio bei architektų Lino Krūgelio ir Ričardo Krištapavičiaus darbą.
Paminklo sukūrimą ir pastatymą parėmė Dalia Bobelienė, Gediminas Jonas Tursa, Reda Tursaitė, Kęstutis Devenis, Petras Vileišis, Birutė Vileišis, Gediminas Tursa, Vilniaus Petro Vileišio pagrindinė mokykla, Lietuvos geležinkeliai, Vilniaus klubas. Vilniaus savivaldybė pagal su asociacija „Vileišių fondas” pasirašytą sutartį sutvarkė paminklo teritoriją.
Broliai Vileišiai, susėdę prie bendro stalo, žiūri į Gedimino kalną – ši idėja simbolizuoja ir pabrėžia glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, su Lietuva, dėl kurios jie tiek daug nuveikė.
Broliai Vileišiai
Broliai Vileišiai – itin svarbios asmenybės Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Vyriausias brolis Petras buvo kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius. Verslininkas ir mecenatas, jis įkūrė geležies dirbinių gamyklą, modernią spaustuvę, pastatė Antakalnyje rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Jis įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios”.
Antanas Vileišis buvo gydytojas humanistas, rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje. Jauniausias brolis Jonas pasirinko teisininko profesiją. Jis buvo dienraščio “Lietuvos žinios” steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras.
