Po savaitės visur matysime kardelių jūras ir daug žodžių apie tai, kad švietimas svarbiausia. Kažkas prisimins ir padejuos, kad kažkaip užsimiršta idėja “mokytojas prestižiškiausia profesija”. O aš noriu pasidalinti konkrečiais dalykais, kaip sekasi siekti, kad mokykla atliktų savo misiją – ugdytų laisvą, atsakingą, kūrybingą ir ateičiai pasiruošusią asmenybę. Bent jau Vilniuje mes tokią misiją švietimui esame įsitvirtinę.

Moksleiviui svarbiausi trys dalykai – sienos (mokyklos), vedliai (mokytojai) ir turinys (pamokos).

Mokyklos

Geroji žinia – miestas auga. Gal kitose Lietuvos vietose gal kitaip, o mums kaip visada iššūkis – kad visi tilptų į mokyklas – Vilnius auga greičiau nei nacionalinės valdžios dėmesys sostinės vaikams. Šiuo metu Vilniuje mokosi apie 74 tūkst., o po trejų metų bus jau 78 tūkst. Dvyliktokų šiemet baigė apie 4100, o pirmokų ateina net 6750, augimas labai didelis. Tam reikia ir naujų mokymosi erdvių, ir miesto pritaikymo mokslui, ir patogesnio susisiekimo. Tad statome. Užpernai atidarėme dvi naujas mokyklas, pernai – Lelevelio gimnazijos naują priestatą, šiemet – nauja gimnazija Pilaitėje, bet apie ją dar atskirai, nes tai daugiau nei tiesiog mokykla tūkstančiui moksleivių, kur, beje, to labiausiai reikėjo.

Miestas priėmė virš 3500 Ukrainos vaikų. Savivaldybės mokyklose šį rudenį mokysis 1719 ukrainiečių. Mokymosi procesas Vilniuje pasipildė dar viena ugdymo kalba. Vilnius yra unikalus ugdymo kalbų skaičiumi mokyklose – jų net septynios: lietuvių, lenkų, rusų, anglų, prancūzų, baltarusių ir ukrainiečių.

Laikausi nuostatos, kad mums laikas – tiesiog būtina – pereiti nuo sovietinio stiliaus koridorinių mokyklų prie telkiančių ir bendradarbiauti bei kurti skatinančių. Kaip mokyklos gali atrodyti – siūlau pažiūrėti kad ir į šias mokyklas Danijoje: Skolen i Sydhavnen, Copenhagen International School i Nordhavn, European School Copenhagen. Kaip tik ten dabar mūsų specialistai važiuoja mokytis geresnių mokyklų pastatų meno. Kad mokyklos būtų kokybiškos, o ne tokios, kaip sovietmečiu (ir, deja, mums įprastos), sukūrėme geresnių švietimo įstaigų architektūros taisykles: https://bit.ly/3aaKS0O. Šios rekomendacijos taikomos visoms naujoms mokykloms ir darželiams Vilniuje. Visas statome tik po architektūrinių konkursų.

Šią rugsėjo 1-ąją čia, Vilniuje, Pilaitėje, jau irgi turime mokyklą, kuri, neabejoju, lenkia jūsų įsivaizdavimą apie tai, kaip turi atrodyti gera mokykla. Po mokslo metų šventės kviečiame į atvirų durų dieną visus. Kaip sako mokyklos vadovas Mindaugas Briedis, jis matęs naujų ir gerų mokyklų daugelyje Vakarų šalių, bet ši – pati geriausia. Kas labiausiai patinka man – kad erdvės, kaip minėjau, tikrai skirtos laisvei, atsakomybei ir kūrybingumui ugdyti, mokykla integruota su miestu, erdvės skirtos bendradarbiauti, o vietoje baisių koridorių turime tarsi aikštės funkciją atliekančią pagrindinę erdvę, savotišką Agorą. Per rekordiškai trumpą laiką ir visų įsitraukusių dėka itin sklandžiai įgyvendintas projektas tikrai bus naujas etalonas naujoms mokykloms ne tik Vilniuje, bet, tikiuosi, visoje Lietuvoje.

Dar viena nauja mokykla pradės kilti jau greitai – Bajoruose jau turime 960 vietų progimnazijos projektą.

Mokytojai

Vilniui trūksta ne tik mokyklų, bet ir mokytojų. Kad mokytojai būtų kūrybiškesni ir vis geriau ugdytų vaikus, negailime pinigų jų mokymams, projektams. Jau treti metai su ISM vykdome ir vadovų magistrantūros programą. Juk nuo vadovų viskas prasideda, ir esu tikras, kad tai, ką matau – kad pasimokę vadovai iš karto imasi veiksmo – bus bene didžiausias švietimą Vilniuje pakelsiantis veiksnys.

Miestas savarankiškai ėmėsi spręsti ir mokytojų trūkumo problemą – miesto Taryboje patvirtinome sprendimą, kad visiems naujiems mokytojams (kurių atlygis už darbą dažniausiai būna mažiausias) ar naujai į Vilnių persikeliantiems mokytojams pridėsime po 300 eurų kas mėnesį arba vienkartinę 3000 eurų įsikūrimo išmoką. Plius – nemokamas viešasis transportas, ką patvirtinome jau anksčiau.

Pamokos

Svarbiausia mokykloje netgi ne mokytojas, o moksleivis – jiems skirtos visos investicijos ir dėmesys, vardan jų skatiname mokytojus ir statome mokyklas, jie pamokose turi įsikvėpti ir augti.

Mokymasis gali ir turi vykti ne tik tarp 4 sienų – su tokia idėja ir laimėjome Bloombergo merų iššūkio konkursą tarp 600 pasaulio miestų, todėl jau šį rudenį planuojame startuoti su tokių pamokų platforma. Naudotis bus taip pat patogu, kaip kokiu AirBnb. Išsirenki pamoką, pasirenki erdvę mieste ir keliauji ten su moksleiviais – skamba paprastai, bet efekto mokslui ne aš vienas tikiuosi didelio.

Apie pamokų turinio modernizavimą ir keitimą jau nebesikartosiu – IT, kūrybingumo ugdymas, plaukimas, gamtos ir technologijų mokymas ir kitos sritys, kuriose nuolat ieškome ir įgyvendiname tai, kas moksleiviams mokymąsi padarytų dar įdomesnį ir, svarbiausia, praktiškesnį.

Kas toliau?

Ar to pakanka? Žinoma, kad ne. Čia sritis, kuriai keliauja didžiausia Vilniaus miesto biudžeto dalis ir didžiausias dėmesys, ir tam labai trūksta valstybės pagalbos, kuri nuolat klimpsta galvojime, kaip gelbėti merdėjančias regionų mokyklas, tačiau mažokai dėmesio skiria augančiai sostinei. Todėl savarankiškai keičiame ir tobuliname nuolat, kol švietimas Vilniuje bus geriausias visame regione.

Autorius: Remigijus Šimašius

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

112 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist