Miestas

R. Šimašius prašo įtraukti P. Cvirkos skverą į Kultūros vertybių registrą

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienio vakarą kreipėsi į Kultūros paveldo departamento vadovą Vidmantą Bezarą, prašydamas į Kultūros vertybių registrą įtraukti sovietmečio rašytojo Petro Cvirkos vardu pavadintą skverą.

Be kita ko, kreipimesi prašoma pačiam P. Cvirkos paminklui panaikinti „teisinę apsaugą arba perkelti jį į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą“.

R. Šimašiaus teigimu, šis skveras yra vienintelis išlikęs Vilniuje charakteringas neoklasicizmo stilistikos pavyzdys. Jo teigimu, skveras sociokultūriniu ir gamtiniu požiūriu yra „svarbi miesto centro viešųjų erdvių sistemos dalis, vertingas ir medžių rūšimis turtingas miesto gamtinio karkaso sistemos elementas“.

 

Vis dėlto kreipimesi konstatuojama, kad skveras nėra kokybiškai pritaikytas žmonių lankymui ir patogiam judėjimui, todėl intensyviausiai naudojama tik žemutinė jo dalis.

Be to, į skverą nėra galimybių patekti išvengiant lipimo laiptais, o tai riboja ne negalią turinčių žmonių, bet ir dviračių, vaikų vežimėlių judėjimo galimybes.

Pasak R. Šimašiaus, šiuo metu yra gera proga sutvarkyti skverą, nes visai šalia ant Tauro kalno bus statoma nacionalinė koncertų salė.

 

„Tuo tikslu prašome Jūsų labai atsakingai nustatyti skvero vertingąsias savybes, tai yra išsaugant skvero paveldo struktūrą, tačiau kad tai neužkirstų kelio įrengti universalaus dizaino pėsčiųjų takų, tvarkyti eroduotus šlaitus, sodinti naujus želdinius bei puoselėti miesto gyventojų rekreacijai ir socialinei veiklai reikšmingus elementus“, – rašoma dokumente.

Tuo pačiu R. Šimašius prašo, jog būtų sudaryta galimybė iš parko pašalinti P. Cvirkos paminklą.

„Mūsų manymu, tinkamiausia vieta Petro Cvirkos paminklui būtų Lietuvos nacionalinio muziejaus kuriama sovietinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi T. Kosciuškos gatvėje“, – nurodoma kreipimesi.

 

Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat yra kreipęsis į paveldosaugininkus dėl P. Cvirkos paminklo išbraukimo iš Kultūros vertybių registro.

Kultūros ministras savo siūlymą motyvuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

 

Kultūros ministro prašymas turėtų būti svarstomas liepą arba rugpjūtį.

Autorius Augustas Stankevičius

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
7 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button