Vilniaus meras Remigijus Šimašius mano, kad įamžinti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos ankstyvąjį veiklos laikotarpį yra itin svarbu. Taip sostinės lyderis suragavo į viešojoje erdvėje kilusias aštrias diskusijas dėl to, ar Vilniuje turėtų iškilti paminklas buvusiam šalies vadovui. Pasak „laisviečio“, daugelis lietuvių nežino visų A. Smetonos gyvenimo aplinkybių, o sostinėje vykdyta pilietinė A. Smetonos veikla, R. Šimašiaus manymu, yra nepelnytai pamirštama.

„Jeigu paminklas yra statomas Antanui Smetonai, kuris Vilniuje iš tikrųjų veikė ir Vilniuje buvo, sakykime, šviesiausia Antano Smetonos veiklos pusė. Po to galime sakyti, kad diktatorius, kad pabėgo… Vilniuje buvo visai kita veikla – tai buvo karo pabėgėlių šalpa, tai buvo Nepriklausomybės akto realus organizavimas, tai buvo lietuvių bendruomenės telkimas, Seimo organizavimas. Tai buvo pati šviesiausia Antano Smetonos asmenybės pusė, ji atsiskleidė Vilniuje“, – interviu Eltai teigė sostinės vadovas.

„Mano nuomone, labai svarbu tą ir atspindėti vilnietišką periodą, nes jis yra labiausiai užmirštas. Visi atsimena Smetoną kaip prezidentą. O kas buvo Smetona iki prezidento ir ką jis darė, kas jį atvedė į prezidento poziciją? Laikotarpis iki 1918–1920 metų ir turėtų būti išryškintas“, – pažymėjo jis.

Jis pastebėjo, kad savo poziciją dėl paminklo A. Smetonai išsakė ir anksčiau, todėl į dabartines diskusijas veltis nenorįs. Visgi, R. Šimašiaus teigimu, dabar yra pats metas debate dalyvauti ir savo požiūrį išreikšti sostinės gyventojams.

„Dabar labiau laikas visiems miestiečiams išsisakyti ir dėl to, ar gera ta vieta, ir koks užsakymas, kokia forma turi būti“, – sakė jis.

„Vėlgi, klausimas, ar paminklas Smetonai turi būti Smetona ant postamento, ar tai turi būti Antanas Smetona su Sofija Smetoniene, kuri kartu labai daug veikė, ar tai turi būti kažkas, kas atspindi tą idėją – ta diskusija dar laukia“, – kalbėjo sostinės lyderis.

Norėtų matyti modernų įamžinimą

Visgi, svarstydamas, ar A. Smetonai ir jo veiklai įamžinti būtina statyti paminklą, meras nebuvo užtikrintas. Anot politiko, „kiekviena (įamžinimo – ELTA) iniciatyva atskirai yra labai graži“, tačiau meras pripažįsta, kad „Vilniuje paminklų netrūksta“. Todėl, tęsė jis, reikėtų ieškoti modernesnių būdų, kaip būtų galima įamžinti A. Smetonos atminimą – nebūtinai statyti paminklus, išryškinančius prezidento asmenį, bet veikiau akcentuoti šalies vadovo atstovautas idėjas.

„Dažnai esu sakęs, kad vyro stovyla ant postamento yra ganėtinai… Nenoriu nieko įžeisti, bet ganėtinai nuobodus dalykas. Turbūt reikėtų paminklų, kurie labiau įkvepia ir įkvepia jaunąją kartą. Turbūt savo testą padarius bet kuriame kitame mieste, kai praeini pro eilinę stovylą ant postamento – kiek tų kartų pažiūri, kas ten yra? Turbūt labai labai retai, reikia visai kitų dalykų, kad pagautų tavo žvilgsnį, emociją“, – aiškino meras.

„Aš esu už modernesnę išraišką, jeigu jau statyti paminklą. O ar paminklą reikia statyti – tiesa sakant, tokia situacija, kad bet kuris Lietuvos gyventojas mano, kad gali nurodyti, kokie paminklai gali stovėti Vilniaus mieste. Seimas sprendžia, Vyriausybė ir t. t.“, – kalbėjo politikas.

R. Šimašius priminė, kad sprendimus dėl A. Smetonos įamžinimo priėmė ankstesnė Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė. Be to, paminklo idėją, pasak mero, palaiko ir šalies vadovas Gitanas Nausėda bei kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl savivaldybė, „laisviečio“ teigimu, nėra ta, kuri priešintųsi pasiūlytai idėjai.

„Man atrodo, kad net jeigu ir netrūksta paminklų, tikrai galima tinkamą, gerą paminklą pastatyti, kuris atspindėtų Smetoną būtent tame šviesiausiame, kūrybiškiausiame periode dar iki Lietuvos valstybės sukūrimo – būtent kelyje į Lietuvos valstybės sukūrimą“, – savivaldybės poziciją apibendrino R. Šimašius.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar gruodį nusprendė, kad paminklas pirmajam Lietuvos vadovui Antanui Smetonai iškils J. Basanavičiaus gatvėje, skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą.

„Prezidento A. Smetonos įamžinimo vieta parinkta atsižvelgus į vilniečių nuomonę (…)“, – pažymėjo Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Vilniaus miesto Tarybos Istorinės atminties komisijos siūlymu, visuomenės nuomonės buvo klausiama dėl 2 potencialių vietų: Tilto ir Ž. Liauksmino gatvių sankryžos ir erdvės priešais Vilniaus senąjį teatrą J. Basanavičiaus g. 13. 

Konkursas paminklui sukurti bus skelbiamas artimiausiu metu. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje.  

Visgi, tai įžiebė aštrias diskusijas viešojoje erdvėje – keliami klausimai, ar A. Smetona turėtų būti įamžintas valstybės sostinėje, mat prezidentas nebuvo vienareikšmiškai vertinamas politikas.

A. Smetona šalies vadovo pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 m. Jis buvo Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Tarybos pirmininkas, publicistas.

1926 m. A. Smetona šalyje įvykdė perversmą ir nuvertė teisėtai išrinktą prezidentą Kazį Grinių, įvedė autoritarinį valdymo režimą, o 1940 m. sovietams okupuojant šalį pasitraukė į Vakarus.

Augustė Lyberytė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

11 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate, jog buvo atsisakyta įgyvendinti grandiozinį Baltojo tilto rekonstrukcijos projektą?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.