Maždaug pusės senesnės statybos Vilniaus daugiabučių namų vidaus vamzdynų būklė yra kritinė. Šių gyvenamųjų objektų inžinerinių tinklų nusidėvėjimas pasiekė tokią ribą, kad ignoruoti padėtį darosi pavojinga. Tai liudija ir kasmet tūkstančiais fiksuojamos avarijos. Specialistai atviri – be gyventojų įsitraukimo spręsti šią problemą yra itin sudėtinga.
„Mano BŪSTO“ specialistai išanalizavo prižiūrimų namų vidaus inžinerinių sistemų vamzdynų būklę. Rezultatai verčia sunerimti – net pusėje visų objektų vamzdynai yra prastos arba kritinės būklės. Tai reiškia, kad kas antras senos statybos daugiabutis Vilniuje turi realią grėsmę patirti vandens sistemų avariją – tiek dėl nuotėkio, tiek dėl užsikimšimo ar šildymo sistemos gedimo.
Penkios avarijos per dieną
Nepaisant sudėtingos situacijos, „Mano BŪSTAS“ rūpinasi savo klientais ir jų gyvenimo kokybe, todėl aktyviai stebi prižiūrimų pastatų inžinerines sistemas ir padeda gyventojams, kurie pasiryžta atnaujinti susidėvėjusius vamzdynus.
„Mano BŪSTO“ klientų atstovavimo grupės vadovė Karolina Masteikytė sako, kad šiandien tik apie 30 procentų įmonės prižiūrimų daugiabučių turi geros būklės ar neseniai atnaujintus vamzdynus. Dar 20 procentų sudaro naujos statybos namai, kuriuose vamzdynų keitimas nėra aktualus.
Tačiau net pusėje visų objektų vamzdynai yra katastrofiškai prastos būklės. Nors šių namų gyventojams nuolat primenama apie prastą jų turto būklę ir iš to kylančias rizikas, padėtis negerėja. Gyventojai arba ignoruoja, arba nepritaria specialistų siūlymams atkreipti dėmesį į tykančius pavojus name ir ryžtis permainoms.
„Nuo 2023 metų vien tik Vilniuje ir tik mūsų aptarnaujamuose namuose įvyko 4232 avarijos, tiesiogiai susijusios su vamzdynų būkle. Faktiškai kiekvieną dieną gauname apie penkis tokio pobūdžio pranešimus. Iš patirties žinome, kurie Vilniaus rajonai yra vadinamojoje raudonojoje rizikos zonoje ir kur yra didžiausia avarijų tikimybė. Nors situacija išties grėsminga, guodžia bent tai, kad per pastaruosius dvejus metus 50-yje mūsų prižiūrimų namų gyventojai ryžosi permainoms ir susitvarkė susidėvėjusius vamzdynus“, – pasakojo K. Masteikytė.
Sostinės žemėlapis – raudonuoja
„Mano BŪSTO“ duomenimis, prasta namo vidaus vamzdynų būklė fiksuojama daugumoje Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Šnipiškių ir Žvėryno daugiabučių.
Itin prastos būklės inžineriniai tinklai, su tam tikromis išimtimis, yra daugumoje Karoliniškių, Lazdynų, Vilkpėdės, Naujamiesčio, Senamiesčio, Žirmūnų ir Antakalnio daugiabučių.
Ramiau gali jaustis Pilaitės, Panerių, Verkių bei naujų gyvenamųjų namų kvartalų gyventojai – čia esančiuose daugiabučiuose vidaus vamzdynų būklė yra patenkinama, gera arba labai gera.
„Būtų netikslu sakyti, kad, tarkime, Naujamiestyje ar Karoliniškėse visų be išimties namų vamzdynai yra kritinės būklės. Yra ir išimčių, kur žmonės gyvena susitvarkę šią problemą. Tačiau bendras vaizdas žvelgiant į žemėlapį yra būtent toks“, – pabrėžia „Mano BŪSTO“ klientų atstovavimo grupės vadovė.
Sprendimas tvarkytis – gyventojų rankose
K. Masteikytė pabrėžia, kad vamzdynų gedimai – tai ne tik techninė problema, bet ir socialinė atsakomybė.
„Mes rūpinamės klientų namais nuolat: vykdome vamzdynų būklės apžiūras, rengiame keitimo planus, deriname sprendimus su bendruomenėmis. Tačiau labai svarbus ir pačių žmonių sąmoningumas – galutinis sprendimas atnaujinti vamzdynus yra tik gyventojų rankose. Be namo savininkų daugumos sutikimo niekas negali imtis kapitalinio remonto darbų“, – sako ji.
Vamzdynų avarijos gyventojams kelia įvairių sunkumų. Vandens nutekėjimai dažnai sugadina grindis, sienas ar baldus, sukelia nuostolių ir konfliktų tarp kaimynų. Kanalizacijos avarijų metu gyvenamosiose patalpose išsiliejusios nuotekos tampa ne tik nemalonia, bet ir pavojinga situacija – kyla realūs sveikatos ir higienos pavojai. Neretai žmonės susiduria ir su padidėjusiomis išlaidomis dėl remonto ar avarinių paslaugų, jau nekalbant apie stresą ir diskomfortą, kai dėl nesklandumų kuriam laikui tenka likti be vandens tiekimo ar šildymo.
