Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį surengtoje konferencijoje patikino, kad Lietuvoje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti gyventojus nuo karo. Žemiau pateikiame kolektyvinės apsaugos statinių (toliau: KAS) Vilniuje sąrašą ir raginame gyventojus nepanikuoti, kadangi Lietuva šiuo metu yra saugi ir jos niekas nepuola.
Svarbu. Kolektyvinės apsaugos statiniai tai nėra bunkeriai. Kadangi pateikta informacija sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo, o Vilniaus miesto savivaldybė laiškų dėl kai kurių pateiktų vietų neatitikimo, savivaldybė artimiausiu metu patikrins visus KAS ir pasidalins atnaujinta informacija vėliau.
,,Vilniaus miesto savivaldybė turi paruošusi nuoseklų ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuris galėtų būti aktyvuojamas ne tik karinio konflikto atveju, bet ir susidarius kitoms ekstremalioms situacijoms. Sostinėje iš kitų savivaldybių evakuotų gyventojų arba namų netekusių gyventojų apgyvendinimui yra numatyti kolektyvinės apsaugos statiniai“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Esant poreikiui galima naudoti ir laikinas slėptuves. Tai gali būti gyvenamųjų ar kitokios paskirties pastatų rūsiai, požeminiai garažai ir kitos panašaus pobūdžio patalpos.
,,Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai bet nebūtinai jų rūsiai. Kolektyviniais apsaugos statiniais gali būti C2 Gaisrinės saugos kategoriją atitinkantys statiniai, todėl kolektyviniais apsaugos statiniais gali būti ne tik Savivaldybės valdomi pastatai, bet ir privatūs objektai, kurie atitinka keliamus reikalavimus”, – sako A. Bužinskas.
Visgi gyventojai raginami nepanikuoti – Lietuva šiuo metu yra saugi ir jokių kolektyvinės apsaugos statinių arba slėptuvių tikrai ieškoti dabar nereikia. Taip pat mūsų šalis yra NATO narė nuo 2004 metų. Pagal 5-tą aljanso straipsnį „ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau (NATO narių) turi būti laikomas išpuoliu prieš visas“, visos narės „nedelsiant“ padės tokio išpuolio aukai (aukoms)“.
„Gyventojų prašome išlikti ramiais – šiuo metu poreikio atlikti paruošiamuosius veiksmus nėra, tiesioginis pavojus šaliai ir jos piliečių saugumui negresia. Taip pat nerekomenduojama išgryninti ir namuose laikyti didelių sumų grynųjų pinigų, prašoma tikrinti informaciją, kuria gyventojai dalijasi su artimaisiais ir nepasiduoti įvairioms provokacijoms, kurių tikslas – išgąsdinti gyventojus ir sukelti chaosą visuomenėje“, – pažymi A. Bužinskas.
MadeinVilnius.lt redakcija peržiūrėjo kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapį ir žemiau pateikia pilną sąrašą.
Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad bunkerių ir slėptuvių Vilniaus miesto savivaldybė nevaldo.
Kolektyvinės apsaugos statiniai tai iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Kolektyvinės apsaugos statiniuose bus surenkami evakuojamieji arba laikinai apgyvendinami evakuotieji gyventojai. Juose organizuotai bus teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.
Kolektyvinės apsaugos statiniai Vilniuje
Sąrašas paimtas iš Vilniaus miesto savivaldybės. Pilną žemėlapį rasite čia.
