Atėmė pasą, pagrobė ir išvežė į kitą šalį dirbti vergiškomis sąlygomis – tokių prekybos žmonėmis atvejų girdime jau mažiau. Bet tai nereiškia, kad pats reiškinys nėra aktualus. Tiesą sakant, šiandien jis dar aktualesnis. Buvusi kilmės šalimi, Lietuva vis labiau tampa tranzito arba net tikslo šalimi, o šiuolaikinės vergovės formos sunkiau atpažįstamos, todėl net aukos neretai nesuvokia pakliuvusios į pinkles.
Prekyba žmonės – dar aktualesnė
Dar prieš kokį dešimtmetį Lietuva buvo pozicionuojama kaip prekybos žmonėmis kilmės šalis, šiandien vis daugiau atvejų, kai žmonės išnaudojami mūsų pačių šalyje.
Kovos su prekyba žmonėmis asociacijos vadovas Alvydas Šakočius atkreipia dėmesį, kad šių laikų vergovė kitokia, tačiau klausimas – labai aktualus: „Lietuvoje prekyba žmonės išlieka ir išliks ilgesnį laiką. Kodėl? Daug metų Lietuva buvo prekybos žmonėmis kilmės šalimi, o dabar ji tampa tranzito ir net galutinio tikslo šalimi. Mūsų statistiniai duomenys, rodantys paslaugas, suteiktas nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, signalizuoja, kad šalyje daugėja tokių atvejų kaip priverstinis darbas, išnaudojimas nusikalstamoms veikoms ir seksualinis išnaudojimas.“
Šiais metais, pasak pašnekovo, asociacijos narių ir jos partnerių institucijos suteikė pagalbą 160 žmonių. Daugiausia yra priverstinio darbo atvejų – 76, 48 žmonės buvo išnaudojami nusikalstamoms veikoms atlikti, 24 – seksualinio išnaudojimo atvejai.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė dar atkreipė dėmesį, kad problemos nepadeda spręsti ir prekeivių žmonėmis nebaudžiamumas. Anot specialistės, išvengti atsakomybės nesąžiningiems darbdaviams pavyksta dažnai.
„Galiu pasakyti, kad prekyba žmonėmis kasmet tampa vis aktualesnė, nes formų atsiranda vis naujesnių. Kuo toliau, daugiau išlygų atsiranda prekeiviams žmonėmis – paprasčiau apeinami įstatymai. Pavyzdžiui, asmuo atvyksta į Lietuvą ir pasirašydamas darbo sutartį gauna laikiną leidimą gyventi šalyje. Leidimas galioja tik tol, kol galioja sutartis, vadinasi, nutraukus darbo sutartį, baigiasi ir leidimo galiojimas. Štai kodėl sakiau, kad apeinami įstatymai – asmuo išvyksta ir jis jau neturi, nežino, kur kreiptis pagalbos, kam pranešti apie nusižengimus, o darbdavys tada išvengia pasekmių“, – komentavo A.Bernatonytė.
Socialinė darbuotoja pasakojo, kad dažnai, kai žmogus kreipiasi pranešti apie minėtus darbo atvejus į teisėsaugos pareigūnus, pastarieji nukreipia į Darbo ginčų inspekcija. „Tuomet darbdavys su besikreipusiu asmeniu atsiskaito – kiek yra nesumokėjęs, kiek priteista, arba sudaro taikos sutartį, bet pats darbdavys lieka nenubaustas. „Jis išnaudojo asmenį, bet kažkodėl tai netraktuojama kaip prekyba žmonėmis, nors visos formos yra tokios, kaip įtvirtinta baudžiamajame kodekse apie prekybą žmonėmis“, – aiškino pašnekovė.
Naujos formos, apgaunančios net aukas
Didžiausia dalį prekybos žmonėmis atvejų, A.Bernatonytės teigimu, sudaro priverstinis darbas – sunkios darbo sąlygos, neatlygintinas darbas. Galima būtų sakyti, kad dažniausios prekybos žmonėmis aukos – labai jauni, nepilnamečiai, vyresni ir socialiai pažeidžiami asmenys. Juos suklaidina tokie skambūs pasiūlymai – mažai dirbsi, daug uždirbsi, jie tikisi labai daug, o nuvyksta ir pamato visai kitą realybę.
„Dažnai žmonės būna tiesiog apgaunami. Šiais metais esame turėję kelis atvejus su Ukrainos ir Baltarusijos piliečiais, kurie buvo privilioti dirbti vienomis sąlygomis, bet dirbo visai kitomis. Žmonės iškomandiruojami dirbti į užsienį, o mokesčiai yra slepiami. Labai dažnas atvejis, kai darbdavys sudaro darbo sutartį keliomis kalbomis, pavyzdžiui, lietuvių ir rusų. Darbuotojui suprantama kalba sudaryta darbo sutartis atrodo vienaip, o lietuvių kalba – visiškai kitaip. Tarkime, sutartyje įrašoma, kad žmogus dirbs tik vieną valandą per savaitę ir taip yra apgaunamas. Tie žmonės ieško geresnių gyvenimo sąlygų, palieka savo šeimas gimtose šalyse išvykdami uždirbti pinigų, tačiau lieka apgauti. Ir mes žinome tik dalį šių atvejų, nes žmonės labai dažnai tiesiog nežino, kur kreiptis“, – pasakojo specialistė.
Vilniaus Trečiojo policijos komisariato atstovas Vaidas Maziliauskas pabrėžė, kad neretai prekybos žmonėmis aukos šiais laikais nesuvokia, kad jas išnaudoja. „Ne kartą yra buvę, kad nepilnametis yra įtariamasis baudžiamojoje byloje, kaip įvykdęs vagystę, tačiau atliekant procesinius veiksmus, bendraujant su nepilnamečiu, bendraujant su psichologu, jis tampa toje byloje nukentėjusiuoju. Išaiškinama, kad jis yra auka, kad jis buvo pasitelktas daryti nusikalstamas veikas. Dar svarbu paminėti, kad ne visada nukentėję nori apie tai prabilti – bijo kalbėti, bijo dėl savo šeimos. Vis dėlto tai, kad kuriasi vis daugiau pagalbos organizacijų, matome tarptautiniu mastu, kad išaiškinami prekybos žmonėmis tinklai, rodo, kad judame teisinga linkme“, – kalbėjo pašnekovas.
Prekyba žmonėmis – ne tik fizinis veiksmas
A. Bernatonytė atkreipė dėmesį, kad visuomenė dažniausiai prekybą žmonėmis įsivaizduoja, kaip žmogaus valios palaužimą fiziniu smurtu:
„Šiais laikais žmonių valia palaužiama kitais būdais. Pavyzdžiui, su jaunu žmogumi kalba jo bendraamžis, kalba lyg draugas, įtikina, kad tai labai geras darbo pasiūlymas – jis pats neva jį pamėginęs. Kalba lyg su lygiaverčiu sau žmogumi. Tokiais atvejais žmogus neretai nesuvokia, kad palaužiama jo valia. Tai tik įrodo, kad mūsų visuomenė dar mažai žino apie prekybą žmonėmis būtent tokiomis formomis.“
V.Maziliauskas tikina, kad būtina šviesti visuomenę, leisti jai suprasti, kad žmonių išnaudojimų būdų spektras labai platus – fiktyvios santuokos, priverstinis darbas, nepilnamečių išnaudojimas nusikalstamai veikai – vagystei, išmaldos prašymui, kontrabandai nešioti, ir daug kitų atvejų.
Tam pritarė ir A.Bernatonytė – žmonės turi žinotų, kur kreiptis, kur gali sulaukti pagalbos. Specialistė pridūrė, kad įtarus, jog pats žmogus ar jo artimas yra išnaudojami, būtina kreiptis į specialistus ir surinkti kaip galima daugiau informacijos, įrodymų.
„Labai svarbu turėti visus rašytinius dokumentus – darbo sutartis, susirašinėjimų – el.laiškų, žinučių – kopijas. Jei asmuo dirbo ganėtinai ilgai, gal jis turi grafiką, kuris paliudytų tokį faktą. Rašytiniai įrodymai yra labai svarbūs, nes juos užginčyti prekeiviams žmonėmis jau sunku“, – aiškino socialinė darbuotoja.
Ši tendencija, pasak A.Šakočio, labai gaji tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje: „Internetas, ypač pandemija, paveikė ir prekybos žmonėmis sritį. Kai kurie dalykai, kaip vaikų ar seksualinis išnaudojimas, persikėlė ir į internetą, tai jau šių laikų formos. Bet aš noriu pastebėti, kad kai kalbame apie aukų identifikavimą, anksčiau viskas buvo aišku – kol Lietuva nebuvo Europos Sąjungoje ir nebuvo laisvo judėjimo, lietuviai, patekę į ES, neretai tapdavo potencialiomis prekybos žmonėmis aukomis. Ir labai aiškiomis, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse dėl pagrobtų ir išvežtų dirbti lietuvių. Tokių bylų buvo labai daug. Dabar, kai atsivėrė sienos, aukų identifikavimas tapo labai svarbia problema“, – aiškino pašnekovas. Žmonės išnaudojami kitomis formomis, ne tik prostitucijai, nusikalstamai veikai ar priverstiniam darbui, ta šiuolaikinė vergovė atpažįstama kur kas sunkiau.
Kur kreiptis pagalbos?
Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis, vienijanti pagrindines šalies nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją skirtą pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ir (arba) aukas.
Kiekvienas žmogus, norintis pranešti apie žmonių išnaudojimą, prekybą žmonėmis gali kreiptis pagalbos telefonu linija +370 616 91119.
Linijos siekis – suteikti informaciją galimai nukentėjusiems ar nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis. Konsultacijos telefonu prieinamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis visą parą, 7 dienas per savaitę. Daugiau apie pagalbą rasite čia:
https://www.missing.lt/nemokama-prekybos-zmonemis-pagalbos-linija-veikianti-lietuvoje-ir-bet-kurioje-uzsienio-salyje/ (Vilniuje pagalbą teikia Dingusių žmonių šeimų paramos centras ir Vilniaus arkivyskupijos Carito padalinys)
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
