Jau kelintus metus iš eilės Vingio parko miškas žiemos laikotarpiu sulaukia tvarkytojų. Šiuo metų laiku miško tvarkymo darbai vykdomi beveik visoje parko teritorijoje. Atliekami sanitariniai kirtimai, pjaunami atrinkti ir pažymėti numirę sausi medžiai, esantys prie takų ir kitose vietose, kur jie gali būti išversti vėjo ar lūžti ir taip suketi pavojų parko lankytojams. Šiuos darbus parko teritorijoje vykdo Vilniaus miesto savivaldybės valdomus miškus prižiūrinti UAB „Stebulė“. Mediena, šakos ir kitos kirtimo atliekos traktoriumi vežamos į šalia parko esantį medienos sandėlį, iš kur mediena vežama perdirbimui, o šakos ir kitos kirtimo liekanos sandėlyje smulkinamos ir kaip biokuras iškeliauja į katilinę. Dalis seniausių sausuolių, esančių atokiau takų paliekami stovėti bioįvairovės tikslais, kaip namai ir maisto šaltinis įvairiems paukščiams.
Tuo pačiu metu parko teritorijoje atliekami ir kraštovaizdžio kirtimai, kai pjaunami menkaverčiai krūmai ir medeliai bei medžių atžalos, iš kurių neformuojamas ateities miškas. Šiuos darbus atlieka savivaldybės viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ darbuotojai. Kraštovaizdžio kirtimai būtini norint iš natūraliai augančių medynų suformuoti miško parką. Jie turi būti vykdomi nuolat, kad parkas būtų erdvus, saugus ir patrauklus grožėtis jo augmenija. Atliekant miško kraštovaizdžio formavimo darbus paliekami vertingi krūmai bei jų grupės, išryškinami medžiai senoliai ir kiti vertingi medžiai, tokie kaip ąžuolai ar liepos, miške paliekamas pomiškis iš kurio formuojamas ateities miškas.
Vingio parkas unikalus didžiausiu ir seniausiu pušų medynu Lietuvoje. Pušys, kurioms per du, tris šimtus metų dėl savo senatvės palaipsniui miršta, o dalis jaunesnių pušų neišgyvena dėl ligų, kenkėjų ar audrų, todėl pušų skaičius parke sparčiai mažėja. Parke vyksta medynų sukcesija, kai vienos rūšies medynus, šiuo atveju pušynus, natūraliai keičia įvairūs lapuočiai, daugiausiai klevai, liepos, guobos. Norint ateities kartoms išsaugoti ir palikti pušyną būtinas palaipsnis ir pastovus jų atsodinimas, nes dėl perbrendusių pušų amžiaus ir lapuočių kaip pomiškio dominavimo, savaime pušynai Vingio parke atsikurti (atsisėti) negali. Pasodinti jaunų pušaičių sodinukai gali augti tik turėdami pakankamai šviesos ir erdvės. Dėl to vykdant kraštovaizdžio kirtimus Vingio parke į tai taip pat atsižvelgiama, ieškoma vietų kur galima suformuoti tinkamas erdves pušų jaunuolynams. Šių metų pavasarį tokiose vietose toliau bus sodinami pušų sodinukai ir tęsiami prieš kelis metus pradėti Vingio parko pušynų atkūrimo darbai.
Tvarkant parką didelis dėmesys skiriamas bioįvairovės išsaugojimui. Dėl to paliekama ne tik dalis mirusių stovinčių senolių pušų, bet ir dalis išgriuvusių medžių, taip pat į krūvas tvarkingai sukrautos šakos ar kita mirusi mediena. Šios priemonės leidžia parke gyventi įvairiai mikrofaunai bei augmenijai ir užtikrinti tvarų parko gamtinės įvairovės vystymąsi.
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškų ir aplinkosaugos specialistų vykdomos parko tvarkymo priemonės yra subalansuotos, ūkinėmis priemonėmis gerinama esamų medynų būklė, vykdomas jų atkūrimas, parko lankytojams formuojamas saugus ir patrauklus miško parkas. Darbai atliekami vadovaujantis Aplinkos ministro pavirtintu miškotvarkos projektu, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško kirtimų taisyklėmis ir Valstybinės miškų tarnybos išduotais pranešimais apie ketinimus kirsti mišką valstybiniuose miškuose.
Viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ direktorius, miškininkas Laisvūnas Budėnas
