Miestas

Policija analizuoja surinktą medžiagą apie J. Noreikos lentos pakabinimą

Policija analizuos surinktą medžiagą apie atminimo lentos karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pakabinimą ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato Vilniuje.

„Surinktą informaciją išanalizuosime ir žiūrėsime, ar veiksmai neturi nusikalstamos veikos požymių“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė sostinės policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.

Anot jo, dar neaišku, ar bus pradėtas tyrimas.

„Gali būti daug straipsnių, gali būti nė vieno“, – sakė jis. 

Ketvirtadienio vakarą šalia Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje, susirinkę apie 300 žmonių protestavo prieš valdžios sprendimus atsisakyti Kazio Škirpos ir J. Noreikos įamžinimo dėl jų numanomo prisidėjimo prie susidorojimo su žydais Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.


Tą patį vakarą Vilniaus centre, ant Vrublevskių bibliotekos, vėl pakabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.

Nuotr.: Lukas Balandis (BNS)

Pakabinimą stebėjo keliolika policijos pareigūnų, jie filmavo procesą.

D. Daukantas tvirtino, kad renginys praėjo sklandžiai, sulaikytų asmenų nebuvo.

Mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ surengė devynios nevyriausybinės organizacijos, pasipiktinusios sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato ir Vilniaus miesto tarybos nutarimu pervadinti karininko ir diplomato Kazio Škirpos alėją.

Daugiau nei du dešimtmečius ant Vrublevskių bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.

Diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją sostinės savivaldybė liepos pabaigoje pervadino į Trispalvės alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Autorius: Jonas Kisielius

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

4 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button