Nacionalinio stadiono Vilniuje projekto pasitraukus investicijų bendrovei „BaltCap“ ir gerokai pabrangusį projektą ketinant perimti bendrovei „Hanner“, maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų pritaria, kad amžiaus projektu vadinamos sporto komplekso statybos būtų tęsiamos, tačiau maždaug tiek pat tam nepritaria, rodo naujausia apklausa. 

BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ vasarį atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad tolesnėms daugiafunkcio komplekso su UEFA reikalavimus atitinkančiu stadionu statyboms pritaria 35,5 proc. gyventojų. 

36,3 proc. mano, kad kompleksas neturėtų būti statomas, nes toks stadionas jau yra Kaune. Dar 28 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Statyboms pritaria didesnė dalis gyventojų iki 29 metų (46,5 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (41,9 proc.), moksleiviai ir studentai (54,8 proc.). 

Tarp manančių, kad stadiono statyti nereikėtų, didesnė dalis – 60-69 metų gyventojai (43,7 proc.), taip pat turintys vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą (37,9 proc.), bedarbiai (43,8 proc.).

Nuomonės dėl statybų ateities neturi 38,2 proc. gyventojų, kurių amžius siekia 70 ir daugiau metų, 39,3 proc. – nebaigę vidurinio išsilavinimo.

Anot apklausos, tarp vilniečių tolesnes stadiono statybas palaiko 38,1 proc., nepalaiko – 26,2 proc., o nuomonės neturi 35,6 proc.  gyventojų. 

Labiausiai už stadiono statybas pasisako balsuojantys už Laisvės partiją (68,8 proc.), Liberalų sąjūdį (60 proc.) ir už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (50,4 proc.). 

Tolesnių stadiono statybų labiausiai nepalaiko balsuojantys už Darbo partiją (51,1 proc.).

Vilniaus meras: „BaltCap“ istorija galėjo paveikti gyventojų nuomonę

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad visuomenės nuotaikos dėl stadiono suprantamos, ir neatmeta, jog gyventojų nuomonę gali veikti dešimtis milijonų eurų iš „BaltCap“ fondo įmonių pralošusio Šarūno Stepukonio istorija.

Visgi meras toliau tvirtina, kad daugiafunkcis kompleksas Vilniui yra būtinas.

„Be jokios abejonės, visa šita istorija gal būtų mažiau įdomi visiems, jei ne tas dramaturginis serialas su „BaltCap“ ir jų bėdomis. Bet tai niekaip nekeičia teisinės aplinkos, kuri mums yra pagrindas priimant sprendimus, siūlant sprendimus ir juos įgyvendinant“, – BNS sakė sostinės meras. 

„Sumažėjimas (palaikančių projektą – BNS) gali būti labai trumpalaikis, dėl įvairių priežasčių – turime žiemą, nuo kurios esame pavargę, turime eskalavimą, kad nacionalinis stadionas versus mūsų visa gynyba ir panašiai. Bendrai apklausos, kurios darytos paskutiniais metais, rodo, kad vilniečiams jau seniai reikia šito objekto ir iš emocinės pusės, o žiūrint iš ekonominės pusės, iš sporto infrastruktūros, čia abejonių nekyla“, – pridūrė V. Benkunskas.

Meras teigė, kad visuomenės nuomonė projekto tęstinumo klausimu nedarys jam įtakos.

„Šiuo atveju turime galiojančią sutartį, iš to išplaukiančius tarpusavio įsipareigojimus iš savo pusės, įsipareigojimus iš koncesininko pusės ir pirmiausia teisinė aplinka yra pagrindas sprendimus priimti politikams“, – sakė V. Benkunskas.

Pasak jo, yra dvi alternatyvos – tęsti projektą ir jį užbaigti per kelerius metus arba stabdyti, o tai turėtų daug rizikų iš teisinės pusės, nes galėtų kilti teisminių ginčų.

Projektas brango, „BaltCap“ pasitraukė

Nacionalinio stadiono statybos projektas ėmė strigti paaiškėjus, kad jis gerokai pabrango, o jo koncesininkė – investicijų bendrovė „BaltCap“ atsisakė dalyvauti projekte, buvusiam „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriui Š. Stepukoniui iššvaisčius milijonus fondo įmonių lėšų ir bendrovei negavus bankų finansavimo, taip pat dėl pašlijusios reputacijos.  

Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“ sutiko perimti projektą, kurio indeksuotą kainą dar turi patvirtinti miesto taryba.

Komplekso statybos kainą siūloma indeksuoti 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė padengtų apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – „Hanner“, kuri ją dengtų iš apyvartinių lėšų ir pelno. 

Bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo sieks 158,19 mln. eurų (su PVM) ir būtų 2,13 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo – tokia yra miesto ir valstybės įsipareigojimų suma.

Indeksavus vien statybos kainą ji didės apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 10,86 mln. eurų kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė. 

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Vasario pradžioje pranešta, kad Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perims nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“. Ar Vilniuje turėtų būti toliau statomas daugiafunkcis kompleksas, kuriame bus ir UEFA reikalavimus atitinkantis stadionas?

Atsakymai:

1. Turėtų būti statomas – 35,5 proc.

2. Manau, kad neturėtų būti statomas, nes toks stadionas jau yra Kaune – 36,3 proc.

3. Neturiu nuomonės – 28,1 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią apklausą atliko vasario 8–17 dienomis, gyventojai į klausimus atsakė akivaizdinių interviu ir interviu telefonu metu. 

Apklausti 1002 pilnamečiai šalies gyventojai 35 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Maksimali paklaida siekia 3,1 procento.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

7 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar per sakurų žydėjimą turi būti draudžiamas eismas Upės gatve?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist