Planuojamas suteikti bevardžiui Vilniaus miesto savivaldybės skverui Šnipiškių seniūnijoje Jono Jablonskio vardą. Skveras randasi tarp Lvovo, Kalvarijų gatvių ir Konstitucijos prospekto, šalia Savivaldybės administracinio pastato.
Šiuo metu Vilniuje yra gatvė, kuriai suteiktas Jono Jablonskio vardas (Naujamiesčio seniūnijoje).
Jonas Jablonskis
Jonas Jablonskis (1860–1930) – Lietuvos kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą. Jo darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos. 1872–1881 m. J. Jablonskis pradėjo mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Kartu su juo gimnaziją baigė ir Vincas Kudirka. Baigęs gimnaziją J. Jablonskis įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, kurį 1885 m. baigė ir grįžo į Lietuvą. Tačiau darbo paieškos pačioje savarankiško gyvenimo pradžioje buvo bevaisės. Ir tik apie 1887 m. Jablonskis įsidarbino Marijampolės teisme. Nuo 1889 m. J. Jablonskis dirbo Mintaujos gimnazijos senųjų kalbų mokytoju. 1890 m. Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje susituokė su Konstancija Sketeryte
Gyvenant Mintaujoje Jablonskiams gimė trys vaikai: Konstantinas, Ona ir Julija.
Mintaujos lietuvių būrelio inteligentija (M. Lozoraitis, A. Kreikščiukaitis-Aišbė, M. davainis-Silvestraitis, V. Mačys, M. Čepas, J. Tumas-Vaižgantas ir kt.) rėmė „Varpo“, „Ūkininko“ leidinius, parengė spaudai kelių lietuvių rašytojų kūrinius. 1896 m. Jablonskis išvyko į Taliną, kur buvo persekiojamas, jam buvo iškelta byla. Taline 1899 m. gimė sūnus Vytautas.
1901 m. Jablonskis grįžo į Žeimelį (Kauno gubernijos Panevėžio apskritis). 1902 m. paskelbtas nuosprendis J. Jablonskio byloje. Ištremtas į Pskovą 1902 m. o 1903-03-12 J. Jablonskiui suteikta „malonė“ – likusį bausmės laiką atlikti Kauno gubernijoje. Gavęs šį leidimą ir pasirinkęs gyvenamąja vieta Šiaulius, į juos J. Jablonskis atvyko 1903-03-31.
1904 m. Jonas Jablonskis grįžo į Vilnių, čia 1906 m. gimė jauniausiasis sūnus. Nuo 1922 m. J. Jablonskis – Lietuvos universiteto garbės profesorius, nuo 1925 m. – Tautinės Lietuvių Studentų korporacijos Neo-Lithuania garbės narys.
Svarbiausi veikalai: „Lietuviškos kalbos gramatika“ (1901 m.), „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1911 m.), „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922 m.), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1925 m.), „Linksniai ir prielinksniai“ (1928 m.). Redagavo Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, Jono Biliūno ir kitų rašytojų kūrinius. Kartu su mokiniais į lietuvių kalbą išvertė daug vadovėlių bei grožinės literatūros kūrinių. J. Jablonskis yra žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Jis galutinai nustatė lietuvių raidyną, įdiegė daugybę naujadarų: dienų pavadinimai. Išugdė didelį būrį lietuvių kalbos mokytojų, kalbininkų, kurie tobulino bendrinę lietuvių kalbą. 1928 m. gegužės 15 d. apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
Jonas Jablonskis mirė 1930-02-23 Kauno karo ligoninėje, buvo palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
