Šventiniu laikotarpiu atliekų tvarkymo centrams darbymetis. Po vaišių nesuvalgytas maistas keliauja tiesiai į šiukšlinę. Tačiau ar į tinkamą konteinerį gyventojai jį meta? Vilniečiai maisto atliekas jau beveik metus rūšiuoja į specialius oranžinius maišelius.
Nuo šventinių patiekalų net akys raibsta. Viskas skanu, visko norisi, tačiau ne viskas telpa į skrandį.
„Miestiečiai daugiau perka maisto produktų, ne visada teisingai susiplanuoja, kiek ko nusipirkti, pagamina dažniausiai daugiau, nei suvalgo. Tas, kas nesuvalgyta, deja, sugenda ir tenka kažkur išmesti“, – šnekėjo Vilniaus miesto savivaldybės poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
Vilniuje maisto atliekoms skirti specialūs kibirėliai ir oranžiniai maišeliai, kurių per šiuos metus išdalinta jau beveik milijonas. Tačiau klaidų pasitaiko, kad ir nuo silkės, alyvuogių ar kitų šventinių kepinių likęs aliejus. Vieni nesivargina ir pila tiesiog į kriauklę, kiti su visu stiklainiu išmeta į tą patį oranžinį maišelį.
„Yra miestiečiams sudaryta galimybė aliejų išpilti į tam skirtas talpas, kurias gali gyventojai nemokamai atsiimti kiekvienoje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje ir vėl jas užpildę priduoti ten nemokamai“, – kalbėjo E. Bernotavičienė.
Vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 50 tonų maisto atliekų. Nuo metų pradžios iki lapkričio vilniečiai jų surūšiavo apie 2,5 tūkst. tonų.
Atliekų tvarkymą prižiūrinčių įstaigų atstovai patvirtina – vilniečių maisto rūšiavimo kultūra viršija lūkesčius. Iš 70 procentų rūšiuojančių daugiau nei pusė tą daro teisingai.
„Kolegos kituose regionuose sako, kad užterštumas būna iki 40–50 proc. Pas mus taip yra stabiliai sustoję ties 15–20 proc. ne maisto atliekų oranžiniuose maišeliuose“, – aiškino Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
„Energesman“ direktorius Algirdas Blazdys sako, kad net plastiko taip gerai nerūšiuojame kaip maisto atliekų.
„Plastiko pakuotes 30 metų rūšiuojame. 50 proc. yra mišriose atliekose, 50 proc. atskirai surenkama. Per 30 metų 50 proc. pasiekta, o pas mus per metus – tai yra labai geri rezultatai“, – teigė A. Blazdys.
Maišeliuose netinkamų atliekų dar randa. Dažniausiai tai – plastikinės maisto produktų pakuotės.
„Klaida ant klaidos. Tai dabar iš viso vos ne rankiniu būdu atskyrimas ir bandymas iškratyti“, – aiškino A. Blazdys.
Tačiau tai tik laikinai. Netinkamų atliekų atskyrimas iš oranžinių maišelių nuo kitų metų bus automatizuotas.
„Maišeliai atidaromi, išpučiami visi plastikai, nusodinami visi sunkūs, kaip metalas, stiklas, akmenukai, jei kažkokie buvo, žemės ar kažkas“, – pabrėžė „Energesman“ direktorius.
Palaipsniui sostinėje turėtų atsirasti maisto atliekoms skirti rudi požeminiai konteineriai.
„Nuo 2025 metų antro ketvirčio planuojama, jog trečioje miesto atliekų surinkimo zonoje, tai Naujininkai, Paneriai, jau gyventojai turės galimybę rūšiuoti maisto atliekas konteineriais“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės poskyrio vedėja.
Rūšiavimo tvarka greičiausiai išliks mišri. Dalis gyventojų ir toliau naudosis oranžiniais maišeliais.
„Surasti vietas, kur pastatyti dar vieną konteinerį antžeminį maisto atliekų surinkimui, matyt, yra sudėtinga. Iš esmės atsisakymas oranžinių maišelių reikštų, kad mes atimame galimybę patogiai rūšiuoti maistą“, – šnekėjo T. Vaitkevičius.
Individualių namų gyventojams savivaldybė pasiūlys specialias talpas, kurios bus skirtos maisto atliekų išvežimui.
Autorius: Gintarė Kavaliauskaitė I LNK.LT
Stengiamės, rūšiuojame…žadėjo, jei rūšiuosime, šiukšlių tvarkymo kainos mažės, o kasmet brangsta!