Sostinės Pavilnio rajono Džiaugsmo ir Svajos gatvių gyventojai, greta kurių numatoma statyti bendruomenės poreikių netenkinantį prekybos centrą RIMI, penktadienį išplatino atvirą laišką Vilniaus merui Remigijui Šimašiui.
Laiške merui Pavilnio gyventojai užduoda 10 klausimų. Bendruomenės teigimu, nors jie kyla kaimynystėje planuojamo prekybos centro kontekste, šie klausimai ir atsakymai į juos aktualūs ir šimtams tūkstančių vilniečių bei visai Lietuvai.
„Pasaulis ir Europa šiuo metu išgyvena didžiulius pokyčius. Ir kalbame ne tik apie Covid pandemiją. Didžiulę svarbą per pastarąjį dešimtmetį visuomenėje įgavo aplinkosaugos, tvarumo, fizinės ir psichologinės sveikatos klausimai. Matome, kad ir jūsų vadovaujamas Vilnius stengiasi šiose srityse neatsilikti: tikrai pastebime, kad viešojoje erdvėje yra deklaruojamas dėmesys pėstiesiems, darniam judumui, žaliosioms erdvėms. Sutinkame su iš savivaldybės administracijos vis dažniau girdima pozicija, kad miestas turi priklausyti ir savo sprendiniais prioritetą teikti jo gyventojams, socialinėms veikloms, o ne transporto priemonėms ar „kietajai“ infrastruktūrai“, – rašoma pavilniečių laiške.
Vis dėlto gyventojai tvirtina, kad savivaldybės veiksmai ir komunikacija RIMI projekto eigoje iškėlė ne vieną klausimą, susijusį su dvigubais standartais, galimais interesų konfliktais, korupcijos prevencija bei darbais, kurie prasilenkia su oficialia savivaldybės ir mero pozicija.
Pateikiame 10-ies pavilniečių viešų klausimų Vilniaus m. merui Remigijui Šimašiui santrauką.
1. Kodėl nepriimamas naujas Vilniaus miesto Bendrasis planas? Naujasis Vilniaus Bendrasis planas numatytų daug griežtesnius ir kartu tvaresnius reikalavimus teritorijų užstatymui, objektų plotams, infrastruktūrai ir kitais gyventojams aktualiais aspektais. Šiuo metu vis dar vadovaujamasi daugiau kaip 15-os metų senumo bendruoju planu, o naujojo plano patvirtinimas vėluoja bent keletą metų. Darome prielaidą, kad tokia situacija yra naudinga tam tikrų objektų plėtotojams.
2. Kokia jūsų paties pozicija dėl darnios ir tvarios miesto bei objektų plėtros? Kodėl nerodote politinės lyderystės ir neskatinate plėtoti ateities reikalavimus atitinkančių sprendinių jau dabar?
3. Ar, jūsų vertinimu, visi nauji Vilniaus projektai laikosi savivaldybės rudenį paskelbtų 10-ies urbanistikos ir plėtros taisyklių? Šie principai iškelia, mūsų nuomone, teisingas rekomendacijas urbanistinio konteksto, darnos, daugiafunkciškumo ir kitais klausimais. Tačiau ar jūs pats sutinkate, kad šių principų yra laikomasi visuose projektuose? Kas užtikrina ar turėtų užtikrinti jų laikymąsi? Ir kas gresia, jei šių principų nesilaikoma?
4. Kas lemia jūsų politinės valios apraiškas? Iš principo palaikome jūsų poziciją politiškai stabdyti vieną Vilniaus centre numatytą automobilių plovyklą, net jei dabartinis bendrasis planas ją leistų. Kas lemia tokias politinės valios apraiškas ir kaip jų susilaukti kitų rajonų gyventojams?
5. Ar esate praktikoje patenkintas žaliojo miesto vizijos įgyvendinimu? Ar, jūsų nuomone, Vilnius tampa žalesniu? Pagrįskite kaip ir kodėl.
6. Ar ieškote ir randate interesų konfliktų bendruomenių veikloje ir komunikacijoje? Kai kurie Pavilnio Tarybos nariai turi verslo santykių su projekto vystytoju. Ar priimdama sprendimus savivaldybė analizuoja tokius ir galimus interesų konfliktus?
7. Kokie savivaldybės santykiai su NT plėtotojais? Gal galite pasakyti, kokie yra savivaldybės institucijų ir pavienių pareigūnų formalūs ir neformalūs santykiai su NT vystytojais ir kitais verslais? Kokias savivaldybė taiko korupcijos prevencijos priemones? Ar jos veiksmingos?
8. Kada prioritetu taps gyventojų, o ne verslo poreikiai? Juk savivaldybės pareigūnai taip pat yra vilniečiai. Ar ir kada tokia padėtis pasikeis?
9. Ar esate patenkintas pastarųjų metų infrastruktūros sprendiniais greta naujų objektų? Nepaisant neparuoštos infrastruktūros, nauji visuomeniniai statiniai išdygsta ir dar labiau apsunkina automobilių srautus. Ar ir kokią problematiką šiuo aspektu matote jūs? Jei taip – kaip ketinate tai spręsti?
10. Ar ignoruosite prokuratūros įspėjimą? Ar Vilniaus miesto savivaldybė ignoruos 2021-03-09 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, įspėjantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėją nedaryti teisės pažeidimų, susijusių su želdynų ir užstatymo tankio reikalavimais žemės sklype, esančiame Džiaugsmo g. 116, Vilnius, ir, tokiu būdu galimai proteguoja daugiau kaip 2000 kv. m. prekybos centro statybas sklype, patenkančio į gamtinio karkaso lokalinio lygmens vidinio stabilizavimo arealą?
„Savo antrosios kadencijos vidurio vaizdo pristatyme kalbėjote, kad didžiuojatės Vilniaus atvirumu ir dialogu su bendruomenėmis. Kviečiame padiskutuoti ir šiais klausimais! Tikrai nenuvertiname Jūsų ir Jūsų komandos padarytų darbų ir suprantame, kad užduodame nepatogius klausimus, tačiau esami tikri, kad šie klausimai ir jūsų pozicija dėl jų bus svarbi ir šimtams tūkstančių vilniečių, miesto bei visos valstybės ateičiai“, – savo laišką užbaigia pavilniečiai.
Džiaugsmo ir Svajos gatvių gyventojų netenkina jų kaimynystėje planuojamas prekybos centras RIMI. Po bendruomenių spaudimo ir šios situacijos viešinimo, Vilniaus m. savivaldybė nepritarė pirmajai projekto versijai. Vystytojas per per kelis mėnesius atnaujino projektą, šiek tiek sumažindamas jo plotą bei išvaizdą, tačiau, gyventojų teigimu, projekte lieka didelės eismo saugumo problemos, taip pat neatsižvelgiama į aplinkinių teritorijų urbanistinį ir gamtinį kontekstą. Be to, naujasis prekybos centras vis tiek turėtų bent 4 kartus didesnį plotą nei šioje teritorijoje leistų naujasis, bet vis dar nepatvirtinamas Vilniaus bendrasis planas.
