Nors Vilniaus oro kokybė geresnė nei kitų didžiųjų Europos miestų, tačiau kai kuriuose sostinės mikrorajonuose kvėpuoti yra sunkiau. Pavyzdžiui, „Vilniaus plaučių“ duomenys rodo, oro kokybė prasčiausia Vilkpėdėje ir Žemuosiuose Paneriuose – čia susikerta intensyvūs transporto srautai, o aktyvi pramonės veikla dar labiau teršia aplinką. Nors miesto oro užterštumas – kompleksinė problema, visgi svarbu žinoti, kad prisidėti prie švaresnio oro galime kiekvienas, tereikia pakeisti keletą savo kasdienių įpročių.
Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kuo kvėpuojame – užterštas oras gali lemti kvėpavimo takų susirgimus ar plaučių ligas. Siekiant identifikuoti labiausiai užterštas Vilniaus vietas ir paskatinti miesto oro kokybės pokyčius, siuntų pristatymo įmonė „DPD Lietuva“ ir JUDU vykdo bendrą bandomąjį projektą „Breathe“, kurio metu matuoja Vilniaus oro kokybės užterštumą PM 2.5 kietosiomis dalelėmis.
Oro kokybės duomenys surenkami naudojant prancūzų startuolio „Pollutrack” technologiją. Gauta informacija perduodama JUDU specialistams, kurie duomenis naudoja užterštumo žemėlapių sudarymui, prevencinių planų rengimui bei miesto gyventojų edukacijai.
„Oro kokybė tiesiogiai veikia kiekvieno Vilniaus gyventojo sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kietosios dalelės PM 2.5 yra ypač pavojingos, nes jų įkvėpus gali kilti rimtų kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Šio projekto metu surinkti duomenys padeda ne tik identifikuoti labiausiai užterštas miesto vietas, bet ir skatinti pokyčius, kuriant švaresnę aplinką“, – sako „DPD Lietuva“ tvarumo vadovas Markas Ąžuolas.
Oro taršą lemia daugybė aspektų
Vilniuje realiu laiku oro tarša fiksuojama „Miesto plaučių“ platformoje, kurioje pateikiama detali informacija iš 37 mieste esančių sensorių. Šios stebėsenos sistemos kūrėjų, įmonės „ID Vilnius“ duomenų analitikė Agata Mackevičiūtė sako, jog oro tarša yra mobili – teršalai nuolat migruoja iš vienos vietos į kitą, o tai priklauso nuo vėjo krypties, oro sąlygų ar nenumatytų atvejų.
„Visgi dažniausiu atveju užterštumas yra padidėjęs pramoninėse vietovėse. Vilniaus atveju tai Vilkpėdė ir Žemieji Paneriai. Taip pat didesnis oro užterštumas, priklausomai nuo laiko, pavyzdžiui, piko metu gali būti fiksuojamas Geležinio Vilko g., Savanorių pr. bei Senamiestyje“, – sako A. Mackevičiūtė.
Ji priduria, kad oro kokybei įtaką daro ir metų laikai, pavyzdžiui, šaltuoju sezonu, didesnis užterštumas fiksuojamas ties Senamiesčiu.
„Geologiniu požiūriu Senamiestis – žemumoje esanti Vilniaus dalis, todėl teršalai nusėda būtent šioje vietoje. Taip pat žiemą pakyla ir Šnipiškių oro taršos rodikliai, kadangi šioje dalyje daug gyvenamųjų namų, kurie šildomi ne visada aiškiu ir galimai taršiu kuru“, – tvirtina ekspertė.
Vienas didžiausių oro teršėjų – transportas
Vienas pagrindinių iššūkių Vilniaus oro kokybei – transporto sektorius. Pasak JUDU judumo transformacijos vadovo Jono Damidavičiaus, transportas lyginant su kitomis sritimis sukuria didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų dalį – net 38 proc.
„Siekiant sumažinti oro taršą miestuose, kiekvienas galime prisidėti rinkdamiesi tvaresnius judėjimo būdus, pavyzdžiui, viešąjį transportą, dviračius, paspirtukus ar vaikščiojimą pėsčiomis. Jei būtina naudotis automobiliu, verta apsvarstyti elektromobilio ar automobilių dalijimosi paslaugų galimybę. Šie paprasti sprendimai ne tik mažina taršą, bet ir kuria sveikesnę aplinką“, – tvirtina J. Damidavičius.
Suprantant transporto įtaką oro kokybei, „DPD Lietuva“ imasi veiksmų, kurie šią problemą padėtų mažinti.
„Vien šiemet „DPD Lietuva“ autoparką papildė nauji elektromobiliai ne tik sostinėje, bet ir dar 4 Lietuvos miestuose. Šiuo metu siuntos yra pristatomos 72 elektra varomais automobiliais. Skaičiuojama, kad per metus tai padės į aplinką išmesti mažiau teršalų“, – tvirtina M. Ąžuolas.
Prisidėti prie geresnės oro kokybės galime keičiant įpročius
Nors transportas išlieka didžiausiu taršos šaltiniu, pasak „ID Vilnius“ aplinkosaugos ekspertės Rūtos Balkės, norint pasiekti geresnių rezultatų oro kokybės srityje, reikėtų ne tik pereiti prie darnesnių keliavimo būdų.
„Šildymo sezonu Vilniaus miesto gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į individualių namų šildymui naudojamo kuro kokybę. Neteisingai pasirinkus kurą, ne tik teršiamas oras, bet keliamos rimtos problemos žmonių sveikatai“, – teigia R. Balkė.
Jai pritaria ir M. Ąžuolas pridurdamas, kad svarbu ne tik užtikrinti, kad mūsų veikla paliktų kuo mažesnį teršalų kiekį, bet ir rūpintis savo sveikata.
„Gyvenant vietovėse, kur oro kokybė prasta, svarbu vengti fizinės veiklos lauke intensyviausiais taršos laikotarpiais. Dažniausiai tai būna rytinės ir vakarinės spūstys, kuomet transporto srautai yra didžiausi. Taip pat reikėtų stengtis laikyti langus uždarytus, ypač jei gyvenate netoli intensyvaus eismo ar pramoninių zonų. Jei įmanoma, rekomenduojama naudoti oro valytuvus patalpose“, – akcentuoja „DPD Lietuva“ tvarumo vadovas.
Nežinau, kaip ten dėl transporto, aplink mane jo iš esmės nesijaučia, bet, kai einu pro privačius namus, tai iš karto užuodžiu, kad šildymo sezonas prasidėjęs. Žiemą, ypač kai nėra vėjo, net Senamiestis ar apskritai centras mažiau dvokia, nors pagal straipsnį neturėtų. Problema ta, kad visokiems valdžios judu-krutu apologetams tiesiog nepatinka privatus transportas, tai ant transporto viską ir verčia, o žmones, turinčius privačius namus, jie bijo pajudinti. Todėl ir turim miesto viduryje veikėjus, pilančius šūdus į šiukšlių konteinerius bei deginančius šiukšles, bet dėl visų bėdų kalti vairuotojai.
7 mėnesius per metus kūrenamas mazutas bei 24×7 deginamos šiukšlės oro Vilniuje neteršia.
Tai gal nustokit gadinti tą orą? Nuo jūsų absurdiškų sprendimų oras ir prastėja! Kokio velnio reikėjo siaurinti gatves ir mažinti greitį? Matyt, toj pusėj niekas iš ,,grietinėlės” negyvena, tai turim ne 80km/h, o 50-60 km/h. Įmonių teršimo niekas netikrina, nuosavi namai visokį šlamštą kūrena, naktimis net neįmanoma langų atidaryti… Ir tas ,,Judu” galėtų pasivadinti taip, kaip iš tikrųjų yra: ,,Šliaužiu”.
Labiausiai užterštas oras šildymo sezono metu Šnipiškėse ties Kalvarijų turgumi, ypač vakarais, kai kurenamos nežinia kuo medinukų krosnys. Tuo metu būna siaubingai aitrus kvapas ir net už kilometro vakarais neįmanoma praverti langų.
Nesipiktinkit, tai gi mūsų saugomas paveldas 😀
Man tai labai įdomu, o savivaldybės darbuotojai automobilius turi
Manų, kad labiausiai užterštas oras Vilniaus savivaldybės darbuotojų galvose
Manau labiausiai oras yra užterštAs prie asfalto fabrikėlio Aukštuose Paneriuose, iš kur vyraujantys vakarų vėjai smarvę neša į miesto centrą.
Vilniaus savivaldybe, pirma nuvalykit saligatvius normaliai (ne tik geriausiu atveju druskos užvarykit ir palikit nevale), tada kas nors gal vaikscios, nors kai lyja ir tamsu ištisai ir reikia skubeti i darba- vargu! Apie paspirtukus, prašom jei be dantu norit likti, nebent dviratis, bet velgi, ne visus metus juo naudotis gali (toli grazu, nes šalta), ir jei ofise dirbi irgi nesamone, nebent pakankamai netoli. Sakote, viešasis? Panašu, turbūt nesate važiavęs viešuoju Vilniuje! Jau greičiau turbūt nueiti galima, o ką jau kalbėt apie patį transportą, ir susigūdusius žmones… vienas prasčiausiu viešojo transporto miestų Europoje. Būkite realistai, žmonės važinėja automobiliais nes nėra kito… Skaityti daugiau
Galbūt automobilis ne būtinybė, o įprotis? O kad nešalta būtų dviračiu važiuoti – užtenka apsirengti. Švedai, suomiai važiuoja žiema
Gerbiamasis, o kaip žmonėm, kurie turi vaiką (-us), kuriuos reikia nuvežt/paimt į darželį (-ius) / mokykla (-s), į sporto sekcijas? Dabartinė situacija, kad tiek vyras, tiek moteris dirba pilnu etatu – be mašinos yra beveik neįmanoma.
Seniai žinoma dainelė – atsisakykit komforto, gyvenkit nepatogiai, kuo mažesniame bute, kelionėje gaiškit ilgai, nepirkit drabužių, ir bulvės vėl žydės. O tuo tarpu indai, kinai ir dar daug kas sėkmingai didins savo vartojimą ir tik pasijuoks iš mūsų.
Kaip viskas apsivercia kai reikia kazkam…. Kazkada pats uztersiausias rajonas buvo Žverynas
ir liko – bet kai kaušapėdai ir Co namus stato – negi sakysi, kad gyvent nesveika …
Transpoto kamščiai didžiausia problema. Miestas nemoka su jais tvarkytis, skelbia utopijas( lai eina pėsčiom nuo grigiškių iki antavilių) pėsčiomis siūlytojai,dviraciai 4-5 mėn per metus. Kamščių išmetami nuodai yra miesto valdžios genocidas prieš vilniečius.