Miestas

Oro tarša – kaip sostinė kovoja su nematomu priešu?

Nors Vilnius yra vienas žaliausių miestų pasaulyje (net 62 proc. sostinės ploto sudaro žaliosios zonos), ir čia gyventojams tenka kentėti nuo nematomos grėsmės – oro taršos.  ,,Virtualūs miesto plaučiai“, Vilniaus m. savivaldybės sukurta internetinė svetainė, tarsi ant delno pateikia informaciją apie einamuoju metu fiksuojamą kietųjų dalelių koncentraciją sostinėje. Deja, ji dažnai nedžiugina: stebimas vidutinio, aukšto arba labai aukšto oro užterštumo lygis. Pasak specialistų, vieno taršos kaltininko išskirti negalime, tačiau aiškiai žinome, kuriuose sektoriuose reikia ieškoti sprendimų.

Oro tarša trumpina miestiečių gyvenimo trukmę

Oro tarša, nors ir nematoma, yra itin pavojinga miesto gyventojų sveikatai. Pasak Aplinkos būklės analitikos centro oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, vieni pagrindinių taršos sukėlėjų yra transporto, šiluminės energijos gamybos, statybų  ir pramonės sektoriai.

„Oro užterštumas yra vienas daugiausiai gyvenimo kokybei ir žmogaus sveikatai įtakos turinčių aplinkos veiksnių. Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuvoje kasmet oro užterštumas sąlygoja iki 3000 priešlaikinių mirčių. Didžiausias dėmesys turi būti sutelktas į jau minėtus pagrindinius teršėjus. Pirmiausiai turi keistis judėjimo mieste sistema. Prasidėjus  pandemijai 2020 m. pavasarį žymiai sumažėjo transporto eismas, todėl teršalų koncentracijos tuomet nukrito 30–50 proc.“, – teigia pašnekovė.

 

Nacionalinio aplinkosaugos egzamino organizatorė Ieva Budraitė atkreipia dėmesį, kad didžiausią teršalų koncentraciją oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja šaltuoju metų laiku – nuo spalio iki kovo mėnesio, kai individualūs namų ūkiai pradeda šildytis kietuoju kuru. Vilniaus m. savivaldybė dar pernai priėmė sprendimą nuo 2023 m. drausti kūrenti anglį ir durpių briketus, tačiau ne paslaptis, kad vis dar susiduriama ir su dar žalingesniais veiksmais.

„Tenka apgailestauti, kad nors įstatymas tai draudžia, vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės nusprendžia kūrenti buitines atliekas. Deginant plastiką, gumą, baldines medienos plokštes ar panašias medžiagas į aplinką išskiriami pavojingi teršalai, kurie neretai neišsisklaido, o kaupiasi tame pačiame ar kaimyninio namo kieme, dirvoje, tvenkinyje ir daro ilgalaikę žalą, todėl būtina ugdyti žmonių sąmoningumą, kad tokių praktikų būtų išvengiama“, – teigia I. Budraitė.

Specialistų teigimu, būtina imtis kontrolės priemonių visose oro taršą lemiančiose srityse, tačiau efektą greičiausiai duos judumo įpročių keitimas ir tam būtinos infrastruktūros vystymas bei kokybiška želdinių priežiūra. Kaip šiuo keliu sekasi žengti Vilniui?

 

Siekia, kad gyventojai automobilį iškeistų į dviratį ar autobusą

Pasak SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovo Jono Damidavičiaus, vienas pagrindinių Vilniaus miesto tikslų yra pasiekti, kad kasdienės kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu ir automobiliu sudarytų po 30 proc., dviračiu – 7 proc., kitais būdais – 3 proc. gyventojų pasirinkimų. Šiam tikslui įgyvendinti pasitelkiamos įvairios priemonės: nuo dviračių stovų įrengimo prie traukos objektų, dviračių takų infrastruktūros plėtros iki viešojo transporto tinklo optimizavimo ir eismo reguliavimo strategijų.

,,Su dviračių takais turime labai aiškius tikslus – sukurti tinklą, kuris leistų gyventojams dviračių infrastruktūra naudotis atliekant kasdienes keliones, ne tik kaip dabar įprasta – rekreacines. Skaičiuojama, kad norint tai pasiekti mieste reikia nutiesti apie 160 kilometrų kokybiškos dviračių infrastruktūros, kuri sujungtų miesto gyvenamuosius rajonus su centru. Šiuo metu toks tinklas siekia 133 kilometrus“, – teigia pašnekovas.

Autobusas – patogiausia transporto priemonė mieste

Dažnai atšiaurios oro sąlygos Lietuvoje bei didesni atstumai tarp gyvenamųjų rajonų ir miesto centro atbaido dalį gyventojų nuo minties visus metus keliauti mieste dviračiu, todėl, šalia dviračių infrastruktūros plėtros, miestas taip pat telkia pajėgas tobulinti ir viešojo transporto paslaugas.

 

,,Nuo rugpjūčio mėnesio gatvėse startavo šeši nauji maršrutai, kuriuos aptarnauja naujo miesto vežėjo elektriniai autobusai. Taip pat šiuo metu kuriama nauja e. bilieto sistema, leisianti keleiviams atsiskaityti lanksčiau ir patogiau. Numatytas turimų transporto priemonių atnaujinimas, taip pat nuolat išbandome naujoves – šiemet testuojame elektroninio rašalo pagrindu ir saulės energijos aptarnaujamas keleivių informavimo švieslentes bei vasaros pabaigoje startavo viešojo transporto šviesoforinio prioriteto sistemos pilotinis projektas, kuris prisidės prie kelionės viešuoju transportu laiko trumpėjimo“, – pasakoja J. Damidavičius.

Panašu, kad miesto pastangos tobulinti viešąjį transportą atsiperka, atliktos apklausos rodo, jog vilniečiai teigiamai vertina pokyčius ir jų pasitenkinimas kasmet didėja – 2021 m. duomenimis, jis siekė 8,27 balo (2020 m. –  8,06 balo, 2019 m. – 7,85 balo).

Žaliosios erdvės – ne tik puošia miestą, bet ir sprendžia problemą

Galime didžiuotis, kad šalies sostinė, priskiriama vieniems žaliausių miestų pasaulyje, ženkliai prisideda ne tik prie estetinio pasitenkinimo, bet ir prie oro taršos suvaldymo. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo Emilio Tamošiūno, miesto želdynai padeda sulaikyti kietųjų dalelių ir kitų oro teršalų sklidimą aplinkoje, todėl juos rekomenduojama sodinti labiausiai taršiose vietose bei šalia socialiai jautrių objektų (mokyklų, darželių, sveikatos priežiūros įstaigų).

 

,,Atkreiptinas dėmesys, kad želdynai (medžiai, krūmai) turėtų būti sodinami tokie, kurie yra atsparesni užterštam miestų orui, šalčiui, sausroms bei būtų mažiau reiklūs dirvožemiui. Nors lapuočių medžiai yra atsparesni oro taršai ir geriau „sugeria“ dujinius teršalus, jie rudenį numeta lapus, tad spygliuočių medžių pasirinkimas gali būti geresnis, kadangi įgalina absorbuoti kietąsias daleles ištisus metus (ypatingai žiemos sezono metu, kai oro tarša būna didžiausia, bei ankstyvą pavasarį, kuomet vyrauja pakeltoji tarša, o lapuočių medžiai dar būna nesužaliavę)“, – teigia E. Tamošiūnas.

Turime kur tobulėti, tačiau situacija gerėja

Nors oro taršos problema nėra išspręsta, sostinės pastangos turi teigiamų rezultatų. Europos aplinkosaugos agentūros duomenimis, pagal oro kokybę Vilnius užima 48–ą vietą iš 344–ių, aplenkdamas tokius miestus kaip Liuksemburgas, Ryga, Berlynas ir kitus. Nepaisant to, tobulėti dar yra kur, sąraše 8–ą vietą užima kaimyninė sostinė Talinas, o pirmoje vietoje puikuojasi Umėjos miestas Švedijoje.  

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
23 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button