Jau greitai vilniečių ir miesto svečių laukia ypatinga dovana – Vilniui minint 700 metų gimtadienį Gedimino pilies bokšte bus galima išvysti iš Latvijos atsigabentą vienalaikį Gedimino laiško nuorašą. Lietuvoje šis autentiškas dokumentas eksponuojamas itin retai, o nepraleidę progos jį išvysti galės įsitikinti ir dar vienu dalyku: kunigaikštis Gediminas dėl savo aktualumo neprarandančios vizijos ir šiandien galėtų būti Vilniaus miesto galva be konkurencijos.

Nors Vilnius gyvavo ir kūrėsi daugybę amžių dar iki laiško parašymo datos, kuri jame užfiksuota žodžiais „mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Šventojo apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną“, tačiau būtent pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra laikomas bet kurio miesto pradžia.

„Nė vienas originalus Gedimino laiškas nėra išlikęs, todėl šis nuorašas yra pats autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas. Būtent jį galima laikyti Vilniaus 700 metų šventės „kaltininku“, nes, nurašytas ir taip išsaugotas Rygos miesto archyve, atskleidė pirmojo Vilniaus paminėjimo datą. Labai džiaugiamės, jog bendram mūsų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektui Latvijos valstybinis istorijos archyvas sutiko paskolinti šį svarbų dokumentą“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Parodos kuratorius muziejaus archeologas Valdas Steponaitis, pasakodamas apie nuorašo atsiradimo aplinkybes, pažymi, jog istorikai turėtų dėkoti mažai Gedimino gudrybei, kuri privertė laišką padauginti: „Šis nuorašas yra vienalaikis, t. y. padarytas iškart po originalaus laiško gavimo Rygoje. Jis buvo nukopijuotas vykdant laiške pareikštą Gedimino nurodymą: „Prašome visų miesto tarėjų, kad šis raštas būtų nurašomas, o nurašytas prie bažnyčios durų prisegtas, ir pats laiškas dėl meilės mums be kokio nors atidėliojimo į kaimyninį miestą būtų persiųstas taip, kad Dievo šlovė supažindintų visus su juo“. Deja, kelyje patys laiškai buvo sunaikinti, išliko tik jų kopijos.“

Istorikams yra žinoma apie šešis nuorašais išlikusius Gedimino siųstus laiškus, o kiek jų buvo išsiųsta iš viso – sunku pasakyti. Į Lietuvą jubiliejaus proga atvežamas būtent 1323 m. sausio 25 dienos laiškas, kuriuo krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, buvo kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

Vilniaus galva be konkurencijos

Kartu su eksponuojamu dokumentu veiks paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kuri interaktyviai pristatys visų Gedimino laiškų reikšmę ir svarbą. Parodos organizatoriai teigia, jog juose užfiksuota šimtmečiais nesenstanti Lietuvos didžiojo kunigaikščio vizija lankytojams neleis suabejoti – Gediminas net ir šiandien galėtų būti Vilniaus miesto galva be konkurencijos.

„Vertinant šių dienų standartais, kunigaikštis Gediminas savo valdymo laikotarpiu atliko ir prezidento, ir Vilniaus mero vaidmenis. Kaip to meto valdovas, jis buvo labai progresyvus. Paroda veiks mero rinkimų įkarštyje, tad ir parodos reklaminėje kampanijoje kviečiame pasvarstyti – kas yra geras miesto vizionierius. Na, o jeigu kunigaikščiui hipotetiškai tektų šiemet kandidatuoti Vilniaus mero rinkimuose, jis, be jokios abejonės, būtų išskirtinis varžovas. Be to, galime Gedimino laiškus įvardyti pirmąja tarptautine Lietuvos komunikacijos kampanija, kuri buvo itin sėkminga – taigi jis tikrai yra Vilniaus galva be konkurencijos“, – kūrybinės parodos komunikacijos idėja dalijasi muziejaus komunikacijos ir rinkodaros vadovė Jurga Strimaitienė.

Vos penkių šimtų žodžių laišką pagrįstai galima laikyti Gedimino vizija šaliai ir miestui, joje atsispindi valdovo politinės idėjos ir taktika, vertybės ir idealai: mintys, kaip pritraukti užsienio investicijas, įgyvendinti efektyvią krašto apsaugos koncepciją, ir receptas, kaip dauguma gali sugyventi su mažumomis.

Laiškas visuomenei bus pristatytas sausio 25 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte. Gimtadienio proga šią dieną jį išvysti bus galima nemokamai, vėliau – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.  Dokumentas yra saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje, todėl galimybė jį pamatyti Lietuvoje yra išskirtinai reta. Originalus laiško nuorašas bus eksponuojamas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų galo veiksiančioje parodoje pakeis faksimilė

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

18 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate, jog buvo atsisakyta įgyvendinti grandiozinį Baltojo tilto rekonstrukcijos projektą?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.