Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia esą turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. Naujiems statiniams, anot jų, kelią užkerta aukšti paveldosaugos reikalavimai, O vietiniai gyventojai esą nepajėgs rasti pinigų griūvančioms medinėms troboms tvarkyti.
Vienoje pusėje – dangoraižiai ir Vilniaus miesto centras, o visai greta – XIX amžių menantys mediniai pastatai.
Ši sostinės Šnipiškių rajono dalis gyventojų dažnai vadinama Šanchajumi. Lapkritį rajonui suteiktas dar vienas pavadinimas – Medinės Šnipiškės. Išplėstos ir saugomos paveldo teritorijos ribos.
„Saugomas lėtas gyvenimo būdas, gatvių tinklas, kai kurie želdynai, išlikusios istorinės sklypų ribos“, – teigė Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Planų, kaip išsaugoti rajoną, būta ir anksčiau. Norėta medinius namukus iškelti į Pavilnių regioninį parką. Tačiau dabartinė vizija – apleistus medinius pastatus rekonstruoti, o plėtotojus kviečia kurti naują medinę architektūrą.
„Tuose sklypuose, kur nebus vertingųjų savybių esančių pastatų, bus galima kurti naujus pastatus. Kodėl negalėtume susitarti, ar tai būtų šiuolaikinė medinė architektūra, kaip daro danai, norvegai“, – kalbėjo L. Kairienė.
Tikimasi, kad Medinėse Šnipiškėse kursis verslai, įvairios kavinės, nauji mediniai gyvenamieji namai. Plėtotojai tokią viziją vadina utopine, nes paveldosaugos ir priešgaisriniai reikalavimai esą užkerta kelią bet kokiai naujai statybai.
„Jeigu kažkoks plėtotojas pirko žemės sklypus, tikėdamasis ten pastatyti 4, 5 ar 6 aukštų pastatus, kurie būtų atitikę galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus, jis tikrai nestatys, nes bet kokia statyba bus nuostolinga“, – nurodė „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka.
„Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis antrina. Jis sako, kad šios miesto dalies laukia bent 20 metų stagnacija.
„Pagal naujuosius planus statyba sumažėja daugiau nei perpus šioje vietoje. Kitaip sakant, vystytojai galės pastatyti bent dvigubai mažiau būstų toje vietoje, kur mes visą laiką planavome“, – aiškino Š. Tarutis.
Priduria, kad dėl nepatrauklių reikalavimų šiame rajone kris žemės sklypų kainos. Tai reikš, kad čia gyvenantiems parduoti namus tiesiog neapsimokės. Išeitis – namo rekonstrukcija, tačiau ji kainuotų daugiau nei naujo namo statyba.
„Tie gyventojai, kurie ten gyvena, o didžioji jų dalis yra vis dėlto tie, kurie realiai gyvena nepritekliuje, vyresnio amžiaus žmonės, kurie neturi šildymo, šildosi malkomis, briketais, iš ko jie prikelinės Šnipiškes?“, – pabrėžė „Ober-Haus“ generalinis direktorius.
Savivaldybė tikina gyventojų vienų nepaliksianti. Finansuos didžiąją dalį būsto tvarkybos darbų.
„70 proc. intensyvumu savivaldybė saugomoms teritorijoms finansuoja šiuos objektus. Tai yra kaip tik galimybė laisviau jiems pajudėti iš tos status quo situacijos“, – tikino Vilniaus vyriausioji architektė.
Vis dėlto likusią dalį dengti turėtų patys gyventojai. Plėtotojai tikina, kad Medinių Šnipiškių idėja graži, tačiau jos įgyvendinimas prastas.
„Užsienyje yra pavyzdžių, kuomet nacionalizuojami tokie kvartalai, iš žmonių išperkama gera kaina, žmonėms leidžiama kažkur įsigyti turtą, miestas perima šią vietą, steigia kavines, dirbtuves, trumpalaikio apgyvendinimo įstaigas. Čia jau turi miestas dalyvauti su savo kapitalu“, – kalbėjo Š. Tarutis.
Kritikos Šnipiškių vizijai pažėrė ir vicemeras Vytautas Mitalas.
„Jeigu mes uždarome miesto augimą centre arba jį labai labai pristabdome neturėdami aiškių argumentų, visi plečiasi į miesto pakraščius arba net už Vilniaus miesto ribos, ilgainiui reikalauja gerų mokyklų, gerų kelių, viskam pinigų nėra“, – šnekėjo V. Mitalas.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sako, kad nereikia norėti, jog Šnipiškių rajonas atsigautų per kelerius metus.
„Sapiegų rūmai irgi 20–30 metų kol atgijo, ir tai dar ne visai. Daugelis kitų objektų po truputėlį, po gabaliuką, vieną kitą žingsnį ir susikuria“, – teigė V. Bezaras.
Vis dėlto sutinka, kad trūko diskusijų, tinkamos komunikacijos. Dalis plėtotojų jau kreipėsi į teismą, nes apie naujus reikalavimus nebuvo informuoti. Savivaldybė tikina, kad reikalavimai dar tik bus tvirtinami, o su plėtotojais žada susitikti ir ieškoti tinkamiausio sprendimo.
O kaip jums šios Vilniaus gėdos?
Troleibusai, pagaminti Čekoslovakijoje? Išbombarduoti šaligatviai ir tragiški laiptai (net į Trijų kryžių kalną)? Nefunkcionalus oro uostas su byrančiu fasadu? Sovietinė ir tik straipsniuose atnaujinama autobusų stotis? Šiaurės Korėjai, bet ne Vilniaus centrui tinkantys statiniai kaip Sporto rumai? Apleisti pastatai net pačiame Senamiestyje? Ištrupėję ir grafiti išdarkyti namų fasadai? Sovietiniai daugiabučiai-baidyklės, su skirtingais langais ir balkonais, pasmerkti pavirsti getais? Nekokybiškas naujas asfaltas, kurį tenka perkloti? Byrantys balkonai, aptraukti į žvejybinius panašiais tinklais, be jokio strateginio plano, kaip juos pagaliau suremontuoti? Padorios infrastruktūros pėstiesiems ir dviratininkams nebūvimas? Aptarnavimas tik rusų kalba (pvz. taksi ar pavežėjai)?
SAVIVALDYBEI SEDI VISISKI KVAILIAI!! SNIPISKIU LUSNYNAS LIKS IR TEN NIEKAS NEIVESTUOS 50METU.LABAI GERAI CILNIAUS VIZIJA.
Taip , „medinės Šnipiškės” yra miesto gėda. Ir labai didelė. Kaip ir koncertų ir sporto rūmai kokioje būsenoje jie yra dabar . Gėda ir tokia miesto valdžia, kuri leidžia , kad miestas taip atrodytų.
lietuviai kaime gime turi kaime ir gyventi.
Tos vatnyku lūšnos, kokia jos istorine vertė turi? Jas griauti visas ir užstatyt biznio centrais, atsiras bent sostinės biznio centro įvaizdis kažkoks o tai ne db stiklainis tarp kelių padangomis kūrenamų baraku
Siūlau statytis savo biznio centrus savo Šilutėje ar dar iš kur kilę būsit!
Paliktame komentare rasiau apie medinuko renovacija Polocko gatveje.
Visa si istorija atrodo kiek absurdiska. Tiesiog pabandom paskaiciuoti. Medinuko renovacija kainavo 1.2 mln. Eur. Daleiskim kad puse sios sumos skirta muzejaus ikurimui. Lieka 0.6 mln. Eur. 70 % kompensuoja Savivaldybe =0,42 mln. Eur. Medinuko savininkai tureti uz renovacija sumoketi 180 000 Eur. Kila klausimas ar jie gales skirti tokia suma? Pagal mane jei jie turetu tuos pinigus, jie negyventu tokiom salygom kaip gyvena dabar: tualetai lauke, neaisku ar visi turi vandenteki ir centrine kanalizacija, jeigu zmones sildosi malkom tai ir aildymu problemos. Siu zmoniu svajone – kaip imanoma brangiau parduoti savo medinuka, gauti issvajuota mln. O veltis i visa… Skaityti daugiau
atrodytu fantastiskai, jei butu sutvarkyti. Ir Norvegijos miestai pilni senu mediniu namu, ir Svedijos, ir Suomijos, ir Danijos, ir Nyderlandu. Bet kad niekas tu Mediniu Snipiskiu savininku nezada atsinaujinti, nes visi planavo tapti multimilijonieriais palaukius dar truputi, po to dar daugiau… Ir dabar tik cyst, visos 20-30 metus kurtos svajones ir sapnai staiga garsiai suduzo, teks likti prie suskilusios geldos, kad net negales susitvarkyti savo medinio namuko. O jei nebutu buve godus, galejo parduoti viska ir nusipirkti dideli buta tuose paciose Snipiskese paciame daugiabucio virsuje. Va kaip buna.
O gal tai namas ir sklypas, kuriame jie gimę? Ar tai yra jų tėvų ir protėvių žemės? Eikit velniop su savo užsakomaisiais straipsniais!
Eik velniop su savo pasakom apie melagingus protėvių sentimentus . Jeigu tai Šnipiškių lūšnų savininkams būtų svarbu , tai mėšlo krūvose negyventų. O dabar gyvena .
Jeigu savivaldybė finansuos apie 70% medinių trobų renovacijos, tai kuo prastesni pvz., Lazdynų ar Karoliniškių gyventojai, kad tokia pat 70% dalimi nefinansuojama jų daugiabučių renovacija?
Visi turi būti lygūs.
Nes vagys-kišininkai-buissneriai nusiteikę į Šnipiškes, ne į Karoliniškes, Lazdynus ar PRAMONINĘ VILKPĖDĘ 😀
Man Šnipiškės primena Manila, Filipinuose, kur prie pat verslo centrų ir dangoraižiu driekiasi lūšnynų rajonai