Istorinis pastatas Vilniaus senamiestyje – Jonušo Radvilos rūmai, šiuo metu priklausantys Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (LNDM) – žengia į naują architektūrinį etapą. Kovą čia bus atvertas anksčiau lankytojams nebuvęs pritaikytas ir ilgai remonto laukęs pietinis korpusas.

Naujai sutvarkytame korpuse dėmesio vertų detalių ir veiklų bus ir architektūros, ir meno gerbėjams. LNDM padalinio Radvilų rūmų dailės muziejaus komanda čia atvers XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos ekspoziciją, didžioji salė bus skirta laikinoms parodoms, konferencijoms, įvairiems kultūros renginiams, o edukatoriai siūlys veiklas įvairaus amžiaus ir poreikių lankytojams. Kad laukimas neprailgtų, muziejaus gidai kviečia į dvi nemokamas ekskursijas, skirtas pastato istorijai geriau pažinti.

Daug pastato šeimininkų ir įvairios paskirtys

Vadinamieji Radvilų rūmai Vilniuje iškilo XVII a. viduryje – pagal architekto Jono Ulricho projektą Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila pasistatydino rezidencinius rūmus. Renesansinių formų, manieristinio dekoro U raidės plano pastatą iš viso sudarė keturi korpusai; ankstyviausią jų atvaizdo interpretaciją galima rasti 1653 m. nukaldintame medalyje, J. Radvilai tapus Vilniaus vaivada.

Vėlesniais amžiais pastatą stipriai apniokojo gaisrai, tad XIX a. apleisti ir negyvenami rūmai atiteko Labdarių draugijai, kuri veikė iki 1940 m. Ji čia įkūrė dirbtuves, darbininkų butus, o sunykę korpusai ilgainiui buvo arba visai nugriauti, arba reikšmingai perstatyti. Sovietmečiu skirtingos komplekso dalys pritaikytos sporto maniežui, draugijų veiklai, net KGB bendrabučiui. 1990 m. šio unikalaus pastato šiauriniame korpuse įsikūrė tuometinio Lietuvos dailės muziejaus (dabar – LNDM) padalinys – Radvilų rūmų muziejus. Keturis dešimtmečius likusios pastato dalys naudotos ūkinėms ir muziejinėms funkcijoms, pavyzdžiui, kūrinių rėminimo dirbtuvėms, saugykloms, bet visuomenei jos taip ir nebuvo atvertos.

Reikėjo sulaukti savo laiko

Nuo 2020-ųjų Radvilų rūmų dailės muziejaus situacija reikšmingai keičiasi – atnaujintame šiauriniame korpuse įkurta Vladimiro Tarasovo dovanotos kolekcijos ilgalaikė ekspozicija „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“, rengiamos Lietuvos ir užsienio kūrėjų parodos. Nepaisant pandemijos ir kitų iššūkių, jas jau aplankė daugiau kaip 30 000 žmonių. Čia planai nesustoja – LNDM generalinio direktoriaus dr. Arūno Gelūno teigimu, pagrindinė misija yra įvykdyti visapusišką rūmų regeneraciją. Ankstesnis muziejaus vadovas sėkmingai sutvarkė Tiškevičių rūmus Palangoje (juose įsikūręs Gintaro muziejus) ir Vytauto Kasiulio dailės muziejų Vilniuje, o dabar, pasak A. Gelūno, atėjo Radvilų rūmų laikas.

Nėra pakankamai istorinės medžiagos ar archeologinių, kartografinių tyrimų, kad šiandien būtų galima atkurti autentišką, originalų rūmų projektą. Vis dėlto skirtingi istoriniai laikotarpiai atnešė savitų vertingų savybių – dalis komplekso pastatų pripažinti nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektais. Dėl šių priežasčių muziejus pasirinko išsaugoti ir aktualizuoti tai, kas vis dėlto išliko, sukurti erdvę, atliepiančią šiuolaikiško muziejaus misiją ir šiuolaikinio lankytojo poreikius, o ne imituoti galimus ankstesnius architektūrinius pavidalus.

Paveldo objekto ateitį formuoja ne tik lūkesčiai, bet ir konkretūs darbai – pernai su Radvilų rūmų architektūrinio konkurso laimėtojais „Processoffice“ buvo pasirašyta projektavimo sutartis; visą kompleksą visiškai pritaikyti muziejinei veiklai tikimasi per 5-erius metus. Laukdamas didžiosios rekonstrukcijos, muziejus pristato tarpinį etapą – pietinį korpusą atveria visuomenei.

Autentiški architektūros elementai ir tapybos ekspozicija

XIX–XX a. pr. pastato pokyčiai daugiausia ir nulėmė dabartinį patalpų išplanavimą, dekoro elementus. Nors permaininga praeitis rūmams buvo negailestinga, rekonstrukcijos metu pavyko išsaugoti kai kurias autentiškas detales: fasadų sprendimus, sienų tapybos, lipdybos fragmentus, mūrą, langų rėmus ir kt. Vienas radinys ypač džiugina – išskirtinis XX a. pr. linoleumas. Anot Radvilų rūmų dailės muziejaus vadovės Justinos Augustytės, „buvusioje gimnastikos salėje rasta ir restauruota originali praėjusio amžiaus pradžios linoleumo danga yra tikrai netikėtas ir vertingas radinys. Žinoma, kad tuo laikmečiu linoleumas gan sparčiai populiarėjo ir buvo vis plačiau naudojamas interjeruose dėl savo ekonomiškumo, praktiškumo ir estetinių savybių, tačiau autentiškų to laikotarpio pavyzdžių Lietuvoje nėra išlikę“.

Tarp tokių istorijos pėdsakais nužymėtų sienų ir grindų atsidurs dvi kovo 16 d. atidaromos Vakarų Europos tapybos ekspozicijos iš LNDM ir Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos kolekcijų. Per šešias rūmų sales nusidrieks XVI–XIX a. apimanti LNDM kolekcijos dalis –  kuratorės dr. Tojana Račiūnaitė ir Joana Vitkutė pabandė išvengti tradicinio kūrinių grupavimo pagal „vietą ir laiką“, kitaip tariant, išardė chronologija ar geografija grįstą pasakojimą. Susipažinti su būsimos ekspozicijos kontūrais ir išsamiais kūrinių komentarais galima ką tik pasirodžiusiame kataloge „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“.

Rinktinių Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos kūrinių ekspozicija apims XVI–XVIII a. Didžiojoje rūmų salėje bus galima išvysti menininkų, tokių kaip Franciscoʼas Goya, Georgesʼas de La Touras ar Sofonisba Anguissola, šedevrus. Ir nors tapybos darbų parodose pastato istorija nebus specialiai išskiriama, lankytojai raginami atkreipti žvilgsnį į aplinką ir pasigrožėti autentiškomis pastato architektūros bei interjero detalėmis, liudijančiomis vingių kupiną Vilniaus istoriją.

Edukacijos menė ir pažintinės ekskursijos

Įgyvendinant muziejaus viziją, naujame korpuse veiklą pradės atvira ir įtraukianti kūrybiškumo erdvė „Edukacijos menė“, išsidėsčiusi bene visame pirmame aukšte. Tvarias praktines galimybes grafikos, fotografijos ir kitų vizualiojo meno šakų mėgėjams bei profesionalams pasiūlys kūrybinių dirbtuvių erdvė, o susitikimų ir ekspozicijų erdvė kvies į pokalbius, diskusijas ir kitokius bendruomeniškumą puoselėjančius renginių formatus.

Laukdamas kovo viduryje numatyto parodos atidarymo ir pietinio korpuso atvėrimo plačiajai auditorijai, Radvilų rūmų dailės muziejaus gidas Audrius parengė dvi nemokamas ekskursijas – pasivaikščiojimus po lauko teritoriją kovo 4 ir 5 d. 14 val. Jonušo Radvilos rūmų istorija byloja apie giminės brangakmenį Vilniuje. Nors jo spindesiu pats fundatorius taip ir neturėjo daug laiko pasigrožėti, rūmų praeityje užkoduotos nemažiau ryškios ateities vizijos, su kuriomis ir supažindinami ekskursijos dalyviai.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

18 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Kaip vertinate naujieną, jog Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist