Miestas

Klubo „Soho“ istorijoje nusižengę valdininkai slepiami po devyniais užraktais

Vilniuje įsikūrusiame LGBTQ+ klube „Soho“ – neramios dienos. Pakeitus dalies pastato, kuriame veikia šis klubas, paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, kyla klausimas, ar verslui neteks ieškoti naujų patalpų, nes dėl neva pernelyg didelio triukšmo bet kada gali sukilti viršuje naujai įrengtų butų gyventojai. Beje, gyvenamųjų butų įrengimą ir dalies pastato paskirties keitimą iš administracinės į gyvenamąją laimino Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai. Aiškėja, kad tai jie darė kartais nepaisydami įstatymų – portalui jarmo.net pavyko išsiaiškinti, kad dėl procesinių pažeidimų kai kuriems skirtos tarnybinės nuobaudos, viena tarnautojų jau nebedirba. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovai ir toliau kartoja, kad pastato paskirties pakeitimas, naujų butų įrengimas virš triukšmingo sostinės naktinio klubo atliktas be priekaištų.

Nusižengusius tarnautojus slepia

Apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, dirbę su pastato, kuriame veikia LGBTQ+ klubas, projektu užsidirbo tarnybines nuobaudas, viešoje erdvėje pirmasis paskelbė „Soho“ savininkas Artūras Tyškevič.

Pašnekovas portalui jarmo.net patikslino, kad Vilniaus miesto savivaldybės Statybos leidimų skyriuje buvo atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimai tarnautojų, kurie rengė ir patvirtino leidimą įrengti butus virš naktinio klubo, atžvilgiu, jiems skirtos tarnybinės nuobaudos.

 

Tiesa, oficialiai patvirtinti, kuriems konkrečiai valdininkams skirtos nuobaudos, Vilniaus miesto savivaldybė klubo savininkui ir jo advokatui nepanoro motyvuodama tuo, jog esą jie nėra nusižengusiųjų atstovai. „Esą jie negali teikti tokios informacijos“, – teigė A. Tyškevič.

Jarmo.net nusprendė pasidomėti, kokie valstybės tarnautojai ir dėl kokių savo sprendimų padarė pažeidimus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Korizienė nemano, kad visuomenei tai žinoti yra būtina.

„Informuojame, kad patikslinti, ar buvo pradėti ir dėl kokių priežasčių buvo pradėti nusižengimų tyrimai, prieš kokius tarnautojus, kokios tų tyrimų išvados, negalime. <…> taip pat pareiškėjui nėra teikiami duomenys, kurių tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta institucijos viešoji funkcija“, – atsakyme raštu pareiškė ji.

 

Prieš tai panašaus klausimo pasiteiravus Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Pauliaus Vaitekėno, šis patvirtino, kad tyrimas tikrai vyko, tiesa, nei vardų, nei pavardžių jis nebuvo linkęs minėti.

„Kalbant apie nusižengimų tyrimą, tai buvo skirtos tarnybinės nuobaudos dviem valstybės tarnautojams dėl procedūrų pažeidimo, viena jų jau ir nebedirba“, – tiek pakomentavo P. Vaitekėnas.

„Aš žinau, kad toks tyrimas ir nuobaudos buvo, savivaldybės atstovai apie tai žino – tačiau iki šiol savivaldybės atstovai apie tai nutyli ir viešai nekalba, nes nepatogu, manau, kad viešas toks patvirtinimas reikštų ir patvirtinimą, kad butų įrengimo projektas yra neteisėtas. Tačiau jeigu jis yra neteisėtas, tai kodėl jis yra galiojantis?ׅ“ – klausė LGBTQ+ klubo savininkas A. Tyškevič.

 

Turto įsigijo įstaigos, kuriai skundėsi klubo atstovai, pareigūnas

Jis portalui jarmo.net taip pat patvirtino, kad vienas aukšto rango pareigūnas įsigijo kelis iš naujai atsiradusių butų virš jo valdomo LGBTQ+ klubo. Tiesa, šio asmens minėti pašnekovas nepanoro dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.

„Pareigūnas iš vienos įstaigos, į kurią kreipėmės, kai paaiškėjo, kad dalies administracinio pastato, kuriame buvo įrengti butai, paskirties keitimo projektas buvo įgyvendintas su galiojančių teisės aktų pažeidimais. <…> Pareigūnas neužima vadovaujančiųjų pareigų, bet turto įsigijo. Ar jo veikla iš tikrųjų buvo nesuderinama su tarnybos interesais, klausimas išliko iki šiol. Ar pažįstamas, ar nepažįstamas su statytojais, aš nežinau“, – kalbėjo A. Tyškevič.

Pasak jo, 2019 metais paaiškėjus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą įrengti butus virš naktinio klubo, anot jo, neatsižvelgus į tai, kad pastate yra padidinto triukšmo šaltinis, jis iškart kreipėsi į leidimus išdavusias institucijas.

 

„Apie mūsų kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybę iškart buvo informuoti statytojų atstovai, kokiu būdu vidiniai savivaldybės dokumentai pateko pas statytoją, galima tik spėlioti“, – teigė A. Tyškevič.

Skelbiama, kad Vilniaus miesto savivaldybei siųsti raštai pasiekdavo statytoją UAB „Tavela“ ir architektus MB „Vilniaus Architektai“.

„Informacijos, ar kuris nors administracijos darbuotojas persiuntė „Soho“ klubo raštus statytojui bei architektams, neturime“, – jarmo.net teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė L. Koriznienė.

 

Pasak A. Tyškevič, darbus atlikusios bendrovės „Tavela“ vadovė, susisiekusi su juo, buvo žadėjusi, kad pastato dalies paskirtis vėl bus pakeista į administracinę.

„Statytojo direktorė sunerimo, susisiekusi su manimi žadėjo, kad bandys pakeisti gyvenamąją patalpų paskirtį atgal į buvusią – administracinę, kad tik mes nesikreiptume į teismą. Tokiu pažadu patikėjome, norėjome taikiai išspręsti problemą, mus informavo, kad visi butų pirkėjai jau informuoti dėl kilusio konflikto ir kad bus keičiama paskirtis atgal. Statytojas butų pirkėjams pasiūlė grąžinti pinigus ir atšaukti pardavimo sandorius, jei jie nesutinka su naujomis sąlygomis. Kaip buvo matyti iš Registro centro duomenų, dalis butus įsigijusių asmenų tuo periodu atsisakė savo įsigyto turto – grąžino statytojui arba pardavė kitiems asmenims, tačiau dalis sutiko pasilikti ir, matyt, priimti tą sąlygą, kad gyvens virš naktinio klubo. <…> Jeigu pirkėjai liko, reiškia, jie buvo įsitikinę, kad pinigai, investuoti į turtą, saugūs. Dėl kokių priežasčių jie taip buvo įsitikinę, tėra klausimas. Šioje istorijoje yra daugiau klausimų nei atsakymų“, – sakė A. Tyškevič.

Portalui jarmo.net su butų įrengimo projektą vykdžiusios bendrovės „Tavela“ direktore susisiekti nepavyko. Rekvizitai.vz.lt duomenimis, Kaune registruota bendrovė 2019 metų vasario 5-ąją teturėjo 1 darbuotoją. Šiuo metu joje nedirba niekas.

„Tai tėra vienadienė įmonė. Ta direktorė štampuoja tas įmones, įvykdo projektus, pinigus gauna ir eina toliau“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Tyškevič.

Kokia savivaldybės pozicija?

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas P. Vaitekėnas jarmo.net teigė, kad dėl Švitrigailos gatvės 7-uoju numeriu pažymėto pastato, kuriame ir įsikūręs LGBTQ+ klubas, 2019 metais buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pakeisti administracinių patalpų paskirtį į gyvenamąją. Vėliau veiksmas persikėlė ir į teismą.

„Projekto sprendiniais buvo keičiama vieno turtinio vieneto paskirtis, o ne viso pastato. Vėliau naktinio klubo savininkas ir dar vienas juridinis asmuo („Domukas“, – jarmo.net), kuriam priklauso kavinė šiame pastate, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Teismas konstatavo, jog ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog gyvenamųjų patalpų atsiradimas pastate esminiai pažeidė ieškovų teises ar pablogino jų verslo sąlygas“, – dėstė P. Vaitekėnas.

Baiminasi skundų dėl triukšmo

Klubo atstovai baiminasi, kad pakeitus dalies pastato paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, jie gali būti paprašyti išsikraustyti, nes neatitiks reikalavimų dėl triukšmo. Viešojoje erdvėje pasigirdo pasvarstymų, kad šiame pastate gyvenantys žmonės skųsis dėl triukšmo.

Klubo savininkas stebėjosi, kaip gyventojai gali reikšti pretenzijas dėl triukšmo, kai jie savo noru atsikelia gyventi virš naktinio klubo. „Tiek statytojas, rengęs paskirties keitimo projektą ir įrengęs butus virš naktinio klubo, tiek butų pirkėjai žinojo, jog apačioje veikia LGBTQ+ klubas, kuris iš esmės yra padidinto triukšmo šaltinis“, – teigė A. Tyškevič.

„14-ojo Notaro biuro atstovas, rengęs pirkimo-pardavimo sutartis, telefonu man patvirtino, kad (butų pardavimo, – jarmo.net) sutartyse nurodyta aplinkybė, jog butai įrengti virš naktinio klubo. Kokios gali būti pretenzijos klubui dėl triukšmo, man iki šiol neaišku“, – pridūrė pašnekovas.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas turi atsaką.

„Net ir nesant pastate gyvenamosios paskirties patalpų, vykdydami savo veiklą ieškovai (LGBTQ+ klubas, – jarmo.net) negali viršyti norminiais aktais nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Teismas ieškinį atmetė ir statybą leidžiantis dokumentas yra galiojantis, nes įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas. Kadangi teismas leidimo neanuliavo, jis laikomas teisingu ir galiojančiu“, – atsakydamas į jarmo.net klausimus, dėstė P. Vaitekėnas.

Stebina valdininkų reakcija

A. Tyškevič teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė argumentuoja tuo, jog teismas statybos leidimo nenuginčijo, tad esą jis priimtas teisėtai, bet neva teismas dėl kai kurių dalykų nepasisakė.

„Pasisakė, kad mes neturėjome teisės skųsti, kreiptis dėl viešojo intereso klausimo, dėl praleisto termino. Tačiau ar tai pagrindžia, kad statybų leidimas teisingas, aš nežinau, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė skyrė nuobaudas tiems valdininkams, kurie šį statybų leidimą patvirtino. Tuo pačiu metu savivaldybė viešojoje erdvėje skelbia, kad neva statybos leidimas išduotas teisingai“, – stebėjosi klubo savininkas.

Kada gali iškraustyti?

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad kol kas gyventojai dėl triukšmo nesiskundė.

„Skundų dėl triukšmo iš klubo nesame gavę. Teoriškai tik teismas, gindamas viešąjį interesą, galėtų priimti sprendimą uždaryti klubą ar taikyti kitokias sankcijas. Savivaldybės taryba turi teisę tik apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau vien gyventojų skundų tam nepakanka“, – teigė P. Vaitekėnas.

„Pažymime, kad savivaldybių institucijos neturi teisės reikalauti juridinio asmens išsikelti iš jam nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomų patalpų, nepriklausomai nuo to, ar juridinio asmens atžvilgiu yra gauta gyventojų skundų ir (ar) yra pradėtos administracinių nusižengimų teisenos dėl skleidžiamo triukšmo“, – jam antrino L. Korizienė.

Be to, ji pažymėjo, kad statinio projektą tikrino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris statinio projektui pritarė.

„Savivaldybė yra ta, institucija kuri sprendžia nesutarimus tarp verslų ir gyventojų. Kaip savivaldybė pasielgs ateityje, jei skundų daugės iš savo noru virš naktinio klubo apsigyvenusių gyventojų, šiuo atveju bus įdomu net man. Neatmetu galimybės, kad be teismų tokioje situacijoje neapsieisime“, – sakė „Soho“ savininkas A. Tyškevič.

Autorius: Jonas Valaitis, jarmo.net

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
10 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Karolis

Eiline Šimašiaus hebros korupcija. Šlykštu, kaip savivaldybe nieko nedaro. Teismas irgi jau labai atsargiai priima sprendimus, kad tik nepajudinti savivaldybes zmoniu. O ka tyriamoji žurnalistika?

kestas

Soho klubas virsija garso higienos normas ir dar iesko kaltu. Cirkas. Tai Jus esate neteisus. Prisukate garsa ir toliau gyvenate ramiai. Laikykites higienos normu ir niekam nemaisysite.

Vytautas

Na, žmonių ramybė ir teisė į miegą svarbiau už bet kokį klubą… 🙂
Visi turi laikytis tvarkos 🙂

Kristijonas

Tai visą laiką virš klubo buvo administracinės patalpos, kurioms klubas netrukdė, net kažkaip neskaidriai jos dabar patapo gyvenamosiomis. Apie tai straipsnis.

Vytautas

O aš, kaip tikras patriotas manau, kad viskas skaidru ir teisėta. Kaip galima abejoti Valstybės institucijų darbo skaidrumu?
O prieš įstatymą lygus visi! Net tie, kurie galvoja, kad jie yra lygesni už kitus.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button