Miestas

Kiek naujų parkų, viešųjų erdvių ar skverų planuojama įrengti Vilniuje? (būsimų parkų sąrašas)

Pastaraisiais metais miesto viešųjų erdvių atnaujinimo procesas itin suaktyvėjo, tačiau dažniausiai naujos viešos erdvės atgula tik į projektinius pasiūlymus. Galime ant rankos piršų suskaičiuoti, kiek pastaruoju metu buvo atnaujinta viešųjų erdvių, o kiek projektų yra pradėta. Gaila, kad daugumos parkų ar skverų įrengimas baigėsi aštriais ginčais tarp savivaldybės ir bendruomenių. Viešųjų erdvių tvarkymas pastaruoju metu Lietuvos visuomenės tarpe kelia itin didelį susidomėjimą ir sulaukia nemažo atgarsio socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje ar viešoje erdvėje.

MadeinVilnius.lt nusprendė skaitytojus supažindinti su parkais ar skverais, kuriuos planuojama atnaujinti ar naujai įrengti.

Japoniškas sodas

2022-ųjų pavasarį – Vilniuje atsiras dar viena erdvė, kur bus galima pamatyti, kas yra japoniška sodų tradicija. Pačiame miesto centre, Lvovo, Geležinio Vilko ir Linkmenų gatvių sankirtoje esančioje 5 hektarų nenaudojamoje teritorijoje prasidėjo japoniško sodo kūrimo darbai. Sodas projektuojamas pagal garsių Japonijos kraštovaizdžio architektų tėvo ir sūnaus Shiro Nakane ir Yukihiro Nakane sukurtą koncepciją.

 

Projekte numatyta suformuoti sodo reljefą ir želdynus, įrengti pėsčiųjų takus bei tiltelius, pavėsinę ir mažosios architektūros elementų, krioklių, kaskadų ir žuvų baseinų. Be to, bus sutvarkytas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelė, taip iš viso bus atnaujinta net apie 38 tūkst. kv. m ploto atvira erdvė. Šalia sodo bus įrengta automobilių parkavimo aikštelė.

Reformatų sodas

Tvarkymo darbai Reformatų skvere prasidėjo dar prieš dvejus metu. Po atnaujinimo, istoriškai reformatų bendruomenei svarbi vieta įgaus naują veidą, kuriame atsispindės ir bus tinkamai įamžinti patys svarbiausi praeities istorijos momentai, o savo vietą medžių pavėsyje ras ir visi dabarties vilniečiai. Reformatų sodo atnaujinimo darbus planuojama baigti šiais metai.

 

Rengiant Reformatų sodo sutvarkymo projektą buvo įvertinti įvairūs aspektai: istorinė, urbanistinė, pėsčiųjų ryšių sistema, želdyno tyrimai, taip pat, potencialių sodo lankytojų poreikiai bei paveldo apsaugos aspektai. Atsižvelgiama į tai, kad atkuriama erdvė būtų maksimaliai atvira miestiečių poreikiams, tačiau turėtų savo išskirtinumą, įšaknytą į istorinį kontekstą.

Skveras šalia šv. Onos bažnyčios

Savivaldybė ketina ties Maironio ir šv. Mykolo gatvių sankryža, priešais šv. Onos bažnyčią, įrengti naują skverą. Paaiškėjo, kad skvero įrengimo darbus planuojama baigti iki 2022 m. pabaigos.

 

Skvero įrengimo metu bus išsaugoti visi medžiai”. Bus stengiamasi pagal galimybes išsaugoti kuo daugiau medžių, tačiau medžių vertinimą atlikę specialistai įvertins ar visi jie yra sveiki ir kuriuos galima išsaugoti.

Planuojama panaikinti didžiąją dalį automobilių parkavimo vietų. Šio sprendimo dėka turistams bus patogiau sustoti ir pasigrožėti Bernardinų vienuolyno ansambliu ir šv. Onos bažnyčia. Skvere bus įrengta daugiau vietų atsisėsti.

 

Šnipiškių aikštė

Šnipiškių dalyje, iškėlus 80 arų sklype buvusius garažus tarp Giedraičių ir Kintų gatvių, baigiamas rengti dar vienas projektas, kuriuo numatyta įrengti pagrindinę erdvę, vietos gyventojų praminta „Šnipiškių aikšte“. Tikimasi, kad naujai sukurta erdvė taps centrine bendruomenės renginių vieta, kadangi iki šiol visi renginiai vykdavo mažesnėje „Drakono pievoje“. Pasak projekto autorių, dalis teritorijos galės būti naudojama parodoms, mugėms ar kitokiai prekybai.

Teritorija funkciškai organizuojama ratu, aplink centrinę erdvę-aikštę, kurios prieigose numatytos zonos įvairioms veikloms. Tariantis su vietos bendruomene ir pagal išsakytus pastebėjimus pakoregavus projektą, buvo atsisakyta mažų pavienių žalių zonų ir nutarta jas apjungti į vientisas didesnes pievas.

 

Šv. Florijono skveras

Naujamiestyje Mortos g. esančio žaliojo ploto vietoje, planuojama nauja viešoji erdvė – skveras ugniagesių gelbėtojų veiklos tematika. Šio skvero vieta darniai siejasi su greta tarp Mortos ir Švitrigailos gatvių, Švitrigailos g. 18 įsikūrusiu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jos teritoriniu struktūriniu padaliniu. Lietuvoje dar nėra skvero ar viešosios erdvės skirtos ugniagesiams. Skveras galėtų vykdyti informacinę ir švietėjišką funkciją, supažindinant su ugniagesių darbu. Minint ugniagesių globėjo Šv. Florijono dieną, gegužės 4 d.,  galėtų būti organizuojamos šventės, naujai priimtų pareigūnų rikiuotės ir priesaikos priėmimo ceremonijos.

Šv. Stepono skveras

Savivaldybė ruošiasi visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau unikalią ir ilgą istoriją turinčią teritoriją – šalia Šv. Stepono bažnyčios esantį skverą, o taip pat rekonstruoti Šv. Stepono gatvę pritaikant ją pėstiesiems ir dviratininkams. Tikimasi, kad būsimasis skveras šioje Naujamiesčio dalyje, neturėjusioje žaliosios „salos“, taps nauja gyventojų traukos vieta.

Atgimstant Stoties rajonui, planuojamas ir atskiras susisiekimas su būsimuoju skveru – šiuo metu patekimas iš šios teritorijos į skverą sudėtingas dėl reljefo skirtumų tarp Geležinkelio ir Šv. Stepono gatvių, todėl planuojama statyti nedidelį pėsčiųjų viaduką virš Šv. Stepono gatvės ir taip sujungti aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija.

Perkūnkiemio skveras

Sparčiai augančiame Vilniaus rajone jau ilgą laiką trūksta gyventojams pritaikytos laisvalaikio zonos. Ypatingai trūksta ne tik aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonų, bet ir erdvių vaikams leisti laiką.

Erdvė turėtų būti pritaikyta turiningam ir kokybiškam gyventojų poilsiui. Dėmesį skirs vaikų ir jaunimo užimtumui: projektiniuose pasiūlymuose svarstoma įrengti žaidimų aikšteles, vietas žaisti futbolą ir krepšinį. Atsiras vietų ir pasyviam poilsiui: gyventojai turės vietos prigulti po medžiu, pasisupti hamake ar papietauti su šeima prie pikniko stalo.

Projektiniuose pasiūlymuose numatoma skverą padalinti į aktyvaus, pasyvaus, bendruomeniško ir individualaus poilsio funkcines zonas. Gyventojų pageidavimu pietinėje dalyje bus galimas eismas ratu dviračiams, riedučiams ar pasivaikščiojimams. Dauguma takų bus grįsti asfaltu sklandžiam judėjimui.

Sapiegų parkas

Savivaldybės administracija, praėjusį rudenį, paskelbė ilgai lauktą Sapiegų parko ir jo prieigų tvarkybos idėjos atvirą tarptautinį architektūrinį projekto konkursą. Konkurso būdu bus perkamos Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos dalies projektavimo paslaugos.

Anksčiau norėtą sutvarkyti parką iki 2020-ųjų metų. Sapiegų parko sutvarkymo projektas pristatytas visuomenei ne vieną kartą, tačiau bendruomenė jam labai priešinosi.

Tauro kalno parkas

Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ pristatė visuomenei Tauro kalno teritorijos sutvarkymo projektinius pasiūlymus, kuriuos toliau koreguos atsižvelgdama ir į išgirstas pastabas, ir į šios erdvės pagrindinio „žaidėjo“ – būsimosios Nacionalinės koncertų salės – projektą.

Tauro kalno parko teritorijoje planuojamas daugiafunkcės veiklų erdvės, poilsio ir apžvalgos aikštelės įrengimas, želdynų atnaujinimas, mažosios architektūros (suoliukų, šiukšliadėžių, geriamojo vandens fontanėlių ir kt.) įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių atnaujinimas ir naujų įrengimas, sporto aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių rekonstravimas, pėsčiųjų viaduko virš Tauro gatvės įrengimas, apšvietimo, lietaus nuotekų tinklų įrengimas ir rekonstravimas.

Liuteronų sodas

Greitu metu bus atnaujinta Liuteronų senųjų kapinių komplekso teritorija tarp K. Kalinausko g. ir V. Mykolaičio – Putino g.

Projekto įgyvendinimo metu bus atnaujinta aplinka tarp Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus ir Profsąjungų rūmų. Čia bus atnaujinti takeliai, apželdinimas, pažymėtos istorinės vietos, atsiras informaciniai ženklai.

Liuteronų sodo teritoriją planuojama paversti memorialinio pobūdžio ramaus poilsio erdve, kurioje lankytojai būtų supažindinami su buvusia šios vietos istorija. Vadovaujantis geofiziniais, archeologiniais, istoriniais ir architektūriniais tyrimais siekiama pakoreguoti takų tinklą, išryškinti buvusių kapinių kvartalų kontūrus, sukurti vieningą informacinę bei vaizdinę sistemą, sutvarkyti želdynus, apšvietimą, įrengti mažosios architektūros elementus.

Drakono pieva

„Drakonų pievos“ teritoriją siūloma skaidyti zonomis. Šiaurinėje dalyje, atokiau nuo gatvės, bus suformuota aktyvi zona su vaikų žaidimo, krepšinio ir treniruoklių aikštelėmis. Pietinė dalis skirta įėjimams į skverą ir nedidelei pievai. Rytinė dalis po senomis liepomis taps ramiąja skvero dalimi su suoliukais bei sena vandens pompa, kaip charakteringu vietos elementu.

Tiesiai už verslo komplekso „Burės“, Giedraičių ir Krokuvos gatvių sankryžoje, yra nedidelė pieva, vietos gyventojų vadinama „Drakonų pieva“. Tai yra medinės Šnipiškių dalies vienintelė viešoji erdvė, kuri tarnauja skirtingų socialinių grupių kontaktui ir šnipiškiečių bendroms kūrybinėms veikloms. Šios vietos egzistavimas kaimynystėje yra gyvybiškai svarbus kaip galimybė medinės Šnipiškių dalies gyventojams palaikyti ir gerinti kaimynystės sveiką socialinį klimatą bei saugumą.

Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio parkas

Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos inicijuoto konkurso užduotyje buvo suformuotas tikslas tinkamai sutvarkyti Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio ir jo prieigų aplinką.  Šeškinės šlaitų pritaikymo konkurse pateiktu du projektiniai siūlymai: „Mamuto parkas“ ir „IUNCTIO“.

„Mamuto” parko vizija – supažindinti lankytojus su unikalia Vilniaus reljefo formavimosi istorija ir jos ypatybėmis. Parkas supažindintų su mamutų radiniais, ledynmečio išplitimo riba ir raiškiomis poledynmečio reljefo formomis. Mamuto parką sudarytų: edukacinis “Mamuto” takas, “Mamutų” regyklos, “Mamutų” ganyklos (žaidimų ir poilsio aikštelės, botaninis sodas) multifunkcis reljefo raidos muziejus įkurdintas amunicijos sandėliuose, “Amunicijos” takas ir naujas tiltas vizualiai ir emociškai papildantis edukacinio parko naratyvą“, – būsimo parko viziją dėlioja projektinių siūlymų autoriai.

„Urbanistinis sprendimas vystomas remiantis ryšiais – kryptimis su kitais upės slėnių gamtiniais elementais. Projektuojami objektai – bokštas, regykla, poilsio ir veiklų aikštelės orientuotos Šveicarijos erozinio atragio, Iškartų erozinio kalvyno, Sapieginės erozinio atragio, lyglaukio geomorfologinio draustinio, Trijų kryžių kalno, Gedimino kalno, Tauro kalnas bei Viršuliškių kryptimis. Vienas svarbiausių architektūrinių elementų – tai yra siaurojo geležinkelio, kuris čia buvo įrengtas bunkeriuose esančiai amunicijai transporuoti, atkūrimas“, – dėstoma konkursinio darbo siūlymuose.

Eduardo Balsio skveras

Planuojama rekonstruoti Vytauto ir A. Mickevičiaus gatvių kampe esantį Eduardo Balsio skverą. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu paruoštas rekonstrukcijos projektas, kuriuo siūloma kapitaliai remontuoti skverą, atnaujinti takus, įrengti šiuolaikišką bei akcentinį apšvietimą. Siūlyme taip pat numatyta, jog skvere esanti skulptūra bus perkelta, o planuojama naujoji terasa su amfiteatru bei estrada turėtų tapti pagrindine nedidelių renginių traukos erdve.

Skvero teritorijoje taip pat bus pertvarkomas apšvietimas: numatoma demontuoti esamus šviestuvus ir kabelius. Pagal parengtą apšvietimo sprendinių projektą norima įrengti keturis šviestuvų tipus.

Šviesos skveras

Vilniaus miesto savivaldybė pristato, kaip planuoja atnaujinti erdvę Rasų seniūnijoje – želdynų teritorija tarp Pelesos ir Liepkalnio gatvių, gyventojams geriau žinoma kaip „Šviesos skveras“.

Daugiau nei metus Vilniaus planas architektai dirbo su gyventojais: surengtos dirbtuvės vaikams, derinta skvero funkcinė schema su gretimų namų gyventojais.

Pateikiamame projektiniame pasiūlyme siekiame sukurti jaukią aplinką gausiai vietos gyventojų lankomame, jau susiformavusiame labai žaliame, akacijomis kvepiančiame skvere.

Mažosios Lietuvos skveras

Pagrindiniai skvero architektūrinės idėjos įkvėpimo šaltiniai – bendri Pilaitės ir Mažosios Lietuvos gamtos bruožai: smėlingos, pušynais su beržų, juodalksnių priemaišomis apaugusios kalvos – Kuršių Nerijos, Baltijos pajūrio kopos; švendrėmis apaugusios vandens telkinių pakrantės, užpelkėjusios įlankos – Kuršių marios; Verbų pievos – Nemuno deltos pievos ir kt.

Nuo kitų sostinės gyvenamųjų rajonų Pilaitė pirmiausia skiriasi geografine padėtimi: gyvenamasis rajonas įsikūręs nuo miesto centro apie 8 km nutolusioje, išskirtinėje gamtinėje aplinkoje. Tai viena vaizdingiausių Vilniaus vietovių: pasivaikščiojus po smėlingais pušynais apaugusias apylinkes galima išsimaudyti Gilužio ir Salotės ežeruose, pasigrožėti sraunaus Sudervėlės (Sudervės) upelio krantais, pamatyti ledynų sustumtų vaizdingų moreninių kalvų, vandens išplautų pakriaušių.

Žirmūnų skveras

Žirmūnų ir Kareivių gatvių kampe, beveik vieno hektaro teritorijoje, numatoma įrengti naują skverą. Naujai formuojamoje teritorijoje numatoma atnaujinti pėsčiųjų takus, krepšinio aikštelę bei želdinius. Skvere numatoma įrengti treniruoklių zoną, geriamojo vandens kolonėlę, taką vaikams mokytis važinėtis dviračiu bei įrengti kitas priemones.

Gyventojams pageidaujant, numatoma atnaujinti esamą krepšinio aikštelę ir turėti daugiau sporto įrenginių, taip pat siūloma esamą taką ilginti ir taip sukurti galimybę jame atsisakyti laiptų ir įrengti didesnę sporto zoną. Šalia takų numatomi suolai, šiukšliadėžės, šviestuvai (išilginiame take), šachmatų (ar iškylų) stalai, laukui skirti stalo teniso stalai.

MadeinVilnius.lt informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „Naujosios medijos grupės“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
99 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
17 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Pilietis
Pilietis
8 mėnesius

Giriasi garsiai, o realybė būna liūdna, tik vizualizacijos gražios. Žirmūnų trikampis ir Neries pakrantės realybėje atrodo kaip visai kiti projektai, nei buvo pripaišyta vizualizacijose. Realiai abu jie apsiribojo trinkelių pakeitimu. O garsiai komunikuotos Kernavės gatvės dar darbai nepradėti, nors buvo skelbiama, kad bus baigti iki 2021 m. Linkėjimas, kad bent pusė to, kas suplanuota, būtų įvykdyta.

Pirmyn atgal
Pirmyn atgal
8 mėnesius

Būtų puiku, jei būtų paisoma dabartinių miestų plėtros tendencijų, jei neiškirstų vertingų medžių naujų parkų/skverų vietoje ir nesumažintų esamos žalių plotų apimties, kaip Lukiškių aikštėje. Iki šiol pasiekiamas priešingas tikslas deklaruojamam, miesto žaliasis kokybiškas paveldas keičiamas nevertinga, nepatrauklia kiekybe, tik lėšos įsisavinamos.

Nijolė
Nijolė
8 mėnesius

I kur skveras prie Grigiškių bažnyčios? Pernai (2020m) pašventinus naująją bažnyčią buvo komunikuota, kad skveras bus baigtas 2021m, net įvardinta suma kiek skiriama – 540 tūkst.€

Inga
Inga
8 mėnesius

O kur dingo Misionierių parko projektas? : (

Darius
Darius
8 mėnesius

Lyginant su vizulkėm tai prastai neries pakrantė sutvarkyta. Šimašiaus stilium. Prie balto tilto tik normaliau. O toliau tai ksip ir kokioj utenoj ar tauragej atrodo, tvarkinga bet nieko išskirtinio. Dar prie mero išpildytų pažadų tai tujų projektas. Na bet mažokai lyginant su pažadais.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button