Vilniaus mero rinkimuose besivaržantys konservatorius Valdas Benkunskas ir socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie Laisvės partijos kandidato į mero postą Tomo Vytauto Raskevičiaus idėja Vilniuje įteisinti lyčiai neutralią partnerystę yra rinkiminės kompanijos žaidimai. Pasak jų, tai nėra savivaldos lygmens klausimas.

„Tiesą sakant, pirmą kartą apskritai girdžiu tokią mintį apie kažkokią lokalią partnerystę. Tai čia reikėtų, manau, plačiau susipažinti su idėjos pristatymu, bet aš kaip teisininkas jau iškart kažkaip suklūstu, kaip tai būtų įmanoma įgyvendinti, nes čia yra įstatymo ir Civilinio kodekso klausimas ir ne apie tai yra savivalda“, – Eltai sakė V. Benkunskas.

„Man čia labiau kvepia kažkokiu rinkiminiu pasižaidimu, nesugebant savo rinkiminių pažadų įgyvendinti Seime“, – pridūrė jis.

Vilniaus vicemeras atkreipia dėmesį, kad diskusijos dėl Partnerystės įteisinimo sostinėje neatsitiktinai prasidėjo iki rinkimų likus mažiau kaip dviem mėnesiams.

„Dabar po keturių metų darbo savivaldybėje, tam pačiam T. V. Raskevičiui taryboje prabuvus pusantrų metų, sugalvoti siūlyti tokius dalykus atrodo keista“, – pabrėžė jis.

Pats V. Benkunskas teigia palaikąs iniciatyvą, kad vienos lyties asmenų partnerystė būtų įteisinta įstatymiškai.

„Dirbant savivaldybėje mes apie konteinerius ir šilumos ūkį šnekame, ne apie įstatymus. Bet mano asmeninė pozicija – dėl Partnerystės įstatymo aš pritariu ir sutinku, kad šis klausimas seniai turėjo būti išspręstas Civiliniame kodekse“, – teigė jis.

Savo ruožtu socialdemokratų kandidatė į Vilniaus merus Rasa Budbergytė pasvarstymus apie galimybę sostinėje įteisinti partnerystę vertina kritiškai. Pasak jos, tai ne savivaldos lygio sprendimas.

„Tai yra klausimas, kurį mes turime įstatymu įteisinti, ir Laisvės partija pasižadėjo, kad į Seimą bus išrinkti ir padarys taip, tai ji turėtų savo pažadus prieš rinkėjus vykdyti. O čia yra tiesiog bėgimas nuo problemos sprendimo. Ir Vilniaus miesto savivaldybėje, jeigu taip atsitiktų, o kitoje Lietuvoje ne, tai tiesiog būtų Lietuvos skaldymas. Vienareikšmiškai tokiai iniciatyvai nepritariu“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

„Laisvės partija nebežino, kaip save pozicionuoti ir daro tai tokiais būdais, kurie jau man, pavyzdžiui, yra neskanūs. Tiek ir dabartinio mero visa retorika, kalbant apie savo pasiekimus kaip mero ir visos komandos, tiek ir tos iniciatyvos, kuriomis jis nori pasigirti ir pagirti kandidatą į merus T. V. Raskevičių“, – taip pat pažymėjo ji.

Politikė įsitikinusi, kad kalbos apie partnerystės įteisinimą sostinėje yra merų rinkiminės kampanijos dalis.

„Man tai yra labai neskoninga, suprantu, kad tai yra pataikavimas tam tikroms visuomenės grupėms, gyventojams, kurie yra jaunesnio amžiaus. Jie iš tiesų žiūri į pasaulį tikrai kitaip negu daugelis vilniečių ir čia jų reikalas yra. Bet kad tokios iniciatyvos yra rinkiminės kampanijos dalis, aš tuo tikrai neabejoju“, – teigė R. Budbergytė.

„Tai negali būti sprendžiama savivaldybės lygmeniu. Tai fikcija būtų, tiesiog fiktyvu. Nes savivaldai nėra suteikta tokių įstatyminių teisių. Ir aš nežinau, ar čia būtų labai daug žmonių, kurie iš tiesų nori tą partnerystę įteisinti, kokias teisines pasekmes sukurs tokia iniciatyva, kuri įgytų kokią nors tarybos patvirtintą tvarką ar mero pasirašytą tvarką. Nu čia yra juokinga. Čia mes galime feisbuke pažaisti tokius žaidimus“ , – pridūrė ji.

Laisvės partijos iniciatyvai dėl partnerystės įstatymo sunkiai skinantis kelią Seime, neatmetama idėja tos pačios lyties asmenų santykius reglamentuoti Vilniaus lygiu.

Šią savaitę Eltos redakciją pasiekė laiškas, kuriame teigiama, kad į sostinės merus besitaikantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su Vilniaus miesto savivaldybės teisininkais derina galimybę įteisinti partnerystę Vilniaus mieste. Esą tai būtų išeitis tuo atveju, jei Seime visgi nepavyktų pritarti pateikimo stadiją jau praėjusiam Civilinės sąjungos įstatymui.

Visgi pats T. V. Raskevičius šiame etape nuo komentarų teigia norįs susilaikyti.

ELTA primena, kad antradienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nutarė inicijuoti ekspertinį vertinimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Tokį prašymą komiteto nariai nutarė adresuoti Vilniaus universitetui, Mykolo Romerio universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui ir Socialinių mokslų centro Teisės institutui. Politikai nutarė mokslininkų pasiteirauti, kaip siūlomas teisinis reguliavimas paveiks teisinę sistemą ir socialinę aplinką.

Dar lapkričio mėnesį dalis opozicijos atstovų kreipėsi į Seimo valdybą ir TTK, taip pat prašydami atlikti ekspertinį įstatymo projekto vertinimą. Seimo nariai norėjo gauti tikslius atsakymus, kaip siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas tiesiogiai paveiktų teismus, Lietuvos žmonių gyvenimą ir bendras nuotaikas visuomenėje. Taip pat prašyta išanalizuoti ir tiksliai įvertinti galimas grėsmes teismų sistemai, jeigu, pavyzdžiui, siūlomu reguliavimu nepatenkinti asmenys kreiptųsi į tarptautinius teismus. Valdančiosios daugumos atstovai neabejojo, kad tokia iniciatyva opozicija bando vilkinti Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymą parlamente.

Visgi, tada TTK apsisprendė neinicijuoti ekspertinio Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimo.

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

9 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate, jog buvo atsisakyta įgyvendinti grandiozinį Baltojo tilto rekonstrukcijos projektą?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.