Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje startavo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos inicijuotas „gyvų žoliapjovių“ projektas. Iki pat rugsėjo 18 dienos aptvertoje teritorijoje ganysis 10 avių ir 3 ožkos. Šios „žoliapjovės“ atlieka itin svarbų darbą tiek gamtai, tiek ir gyventojams.
Gamtiniu atžvilgiu, gyvūnai pasirinktinai rupšnodami tam tikras žoles, didina pievos mozaikiškumą ir tuo pačiu bioįvairovę. Tai padeda atstatyti ir palaikyti natūralias ar pusiau natūralias pievų bendrijas, kurios yra retos ir saugomos. Kodėl gyvuliai yra pranašesni už traktorių? Pirma, pastarasis turi prisitaikyti prie numatyto šienavimo termino, kuris dažnu atveju yra antroje vasaros pusėje, kuomet šienavimo technika itin užimta. Antra, traktorius šienaudamas nupjauna visus augalus viename lygyje ir vienu metu, priešingai nei avys ir ožkos.
Istoriškai Ribiškės ilgą laiką buvo kaimas prie Vilniaus ir čia buvo natūrali, tradicinė augmenija bei pievų šienavimas, ganymas. Gyvulių ganymas buvo įprasta veikla tuometinėje kaimo vietovėje. Plečiantis miestui, kaimas sunyko ir nevykdant gyvulių ganymo, pievos apaugo svetimžemiais krūmais, todėl sunyko daugelis su pievų buveinėmis susijusių augalų ir gyvūnų. Siekiant atkurti šias pievas, iš teritorijos pašalinti krūmai ir jau antras sezonas kai ganomi gyvuliai.
