Miestas

Kadenciją baigiantis Seimas pasiryžęs pakeisti Lukiškių aikštės šeimininką

Seimas, rugsėjo pabaigoje žengęs pirmąjį žingsnį Lukiškių aikštės šeimininko pakeitimo link, ketvirtadienį vėl svarstys šį klausimą.

Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo pataisos į Seimą grįžta šiek tiek pasikeitusios, nes atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, jas patobulino Seimo Kultūros komitetas.

Pagal patobulintą įstatymo pataisų variantą, „Lukiškių aikštę (valstybinės žemės sklypą) patikėjimo teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“

 

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Projekte numatyta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Ankstesniame įstatymo pataisų variante buvo numatyta, kad „Lukiškių aikštę panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“

Kaip pažymi Seimo Teisės departamentas, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad valstybinės žemės sklypą, kuriame yra Lukiškių aikštė, panaudos teise turėtų valdyti ir jį (sklypą) naudoti biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, projekto nuostatą reikėtų patikslinti.

 

„Kitu atveju nėra aišku, ar nuostata ,,Lukiškių aikštė“ apimtų ir minėtą valstybinės žemės sklypą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro funkcijos yra reglamentuojamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatyme ir minėtam centrui, kaip ir daugumai valstybės biudžetinių įstaigų, nėra būdinga vykdyti ūkines funkcijas, tokias kaip aikščių tvarkymas ir priežiūra“,- sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.

Seimo teisininkams iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokioms konkrečioms valstybės funkcijoms atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui būtų reikalingas valstybinės žemės sklypas.

Seimo Teisės departamento nuomone, įstatyme įtvirtinus imperatyvią nuostatą, kad ši biudžetinė įstaiga panaudos teise valdo Lukiškių aikštę (valstybinės žemės sklypą), o pastarajai įstaigai netinkamai vykdant panaudos gavėjo pareigas, nepakeitus įstatymo, panaudos santykiai negalėtų būti nutraukti.

„Žemės įstatyme yra įtvirtinta, kad tuo atveju, kai perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad atitinkamas valstybinės žemės sklypas perduodamas minėtai biudžetinei įstaigai neatlyginamai valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartimi. Kitu atveju, projekto nuostatas derinant su Žemės įstatyme išdėstytu teisiniu reguliavimu – projekte reikėtų reglamentuoti panaudos gavėjo pakeitimo procedūrą tuo atveju, jei biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras perduotą neatlygintinai naudotis žemės sklypą naudotų ne pagal paskirtį arba jo išvis nenaudotų“,– sakoma Teisės departamento išvadoje.

Joje pažymima, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras Lukiškių aikštę (valstybinės žemės sklypą) panaudos teise turėtų pradėti valdyti ir ja naudotis nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.

„Tuo atveju, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo dienos nebūtų nutraukta galiojanti valstybinės žemės sklypo, kurioje yra Lukiškių aikštė, panaudos sutartis, įsigaliojus įstatymui, tą patį valstybinės žemės sklypą vienu metu panaudos teise valdytų du subjektai. Todėl iki įstatymo įsigaliojimo galiojanti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis turėtų būti nutraukta. Kartu turėtų būti įvertinta, ar yra teisinis pagrindas tokią sutartį nutraukti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar įstatymo projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, pastarajame nustatant konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą. Iki šios datos galiojanti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis, esant teisiniam pagrindui, įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti nutraukta, o su biudžetine įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru sudaroma nauja panaudos sutartis“,– mano Seimo teisininkai.

Kadangi projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu (valstybinės žemės sklypu, kuriame yra Lukiškių aikštė), Seimo teisininkų nuomone, dėl teikiamo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada.

ELTA primena, kad rugsėjo 24 d. parlamentarai po pateikimo „palaimino“ Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lukiškių aikštės perdavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.

Už šį projektą, kurį pateikė Seimo narys prof. Arūnas Gumuliauskas, po pateikimo balsavo 53, prieš – 15, susilaikė 8 parlamentarai. Siūlymui paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto parlamentarai nepritarė.

Šiuo metu aikštė priklauso valstybei ir panaudos teise valdyti ji yra patikėta Vilniaus miesto savivaldybei.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
2 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button