Subsidijos pirmam būstui jaunoms šeimoms įsigyti skiriamos ne tik regionuose, bet ir sostinėje. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai paaiškino, kas ir kada gali pasinaudoti parama būstui įsigyti Vilniuje. Tarp galinčių gauti šią subsidiją – ne vien jaunos šeimos, bet ir vieniši vilniečiai.

Kas turi teisę į subsidiją būstui įsigyti?

Pasak SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyr. specialistės Daivos Kazlauskienės, norintys gauti subsidiją būstui įsigyti Vilniuje dažnai painioja dvi skirtingas paramas: apibrėžtą Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme ir apibrėžtą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Pirmajame įstatyme apibrėžta parama skirta jaunoms šeimoms, norinčioms pirkti pirmąjį būstą tik Lietuvos regionuose, o antrajame –gyventojams, norintiems įsigyti būstą bet kurioje Lietuvos vietovėje. 

„Nors naudodamiesi pastarąja parama gyventojai gali būstą pirkti bet kurioje Lietuvos vietoje, tačiau pažymą šiai paramai gauti jiems gali išduoti tik tos savivaldybės, kuriose jie yra deklaruoti. Tad pirmiausiai reikia kreiptis į jas“, – atkreipė dėmesį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistė. 

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažymas gauti subsidiją būstui įsigyti Vilniuje gali suteikti gyventojams ir šeimoms, kurios savo gyvenamąją vietą yra deklaravusios Vilniuje ir įsigyja savo pirmą būstą. Taip pat pažymas gali gauti ir įsigyjantys ne pirmą būstą, tačiau tokiu atveju gyventojai turėtų būti neturėję nuosavo būsto per pastaruosius 5 metus, arba jų nuosavame būste vienam gyventojui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas turėtų būti mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba jų nuosavas būstas turėtų būti nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. ir jie anksčiau turėtų būti nesinaudoję šia parama. 

Be to, norinčiųjų gauti subsidiją būstui deklaruotos grynosios („į rankas“) pajamos per kalendorinius metus ir turtas turėtų neviršyti nustatytų dydžių: 

„Daugiausiai neaiškumų gyventojams kyla dėl pajamų. Pirmiausiai klausiama, kiek turi uždirbti ir pabyra klausimai dėl pajamų deklaracijų pildymo – pasirodo, Valstybinė mokesčių inspekcija ne visada pakankamai išsamiai paaiškina, kaip jas tinkamai užpildyti. 

Pajamų deklaracijose yra trys grafos – „Gaunamos pajamos“, „Sumokėtas pajamų mokestis“ ir „Gaunama suma, atskaičius mokesčius“. Dažniausiai pastebime, kad gyventojai neteisingai užpildo šią deklaraciją: iš gaunamų pajamų atima sumokėtą pajamų mokestį ir nurodo galutinę sumą. 

Tačiau pagal pildymo instrukciją galutinė suma yra skaičiuojama iš gautų pajamų atskaičius ne tik pajamų mokestį, bet ir atėmus „Sodros“ mokesčius. Labai dažnai pamirštama atimti „Sodros“ mokesčius, todėl gyventojai ir nesikreipia dėl paramos būstui įsigyti (subsidijų) – jiems atrodo, kad jų pajamos viršija nustatytus dydžius“, – pastebėjo D. Kazlauskienė. 

Prašymų gauti subsidiją būstui mažėja 

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai pastebi, kad prašymų gauti subsidiją būstui Vilniuje mažėja. „Šiuo metu vienišo gyventojo (asmens be šeimos) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dydis negali viršyti 53 tūkst. eurų, o šeimos – 87 tūkst. eurų. Bet dabar, kai taip pakilusios būstų kainos, įsigyti būstą nėra paprasta“, – aiškino D. Kazlauskienė. 

Reaguodama į susidariusią situaciją SĮ „Vilniaus miesto būstas“ praėjusiais metais prašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoti įstatymo pakeitimą, kad subsidija būstui šeimai siektų bent 100 tūkst. eurų. „Ne kartą buvo, kad žmonės gavo pažymą įsigyti būstą su parama, tačiau negalėjo ja pasinaudoti – tiesiog Vilniuje nerado buto už 87 tūkst. eurų, kuriam bankas duotų paskolą“, – apgailestavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistė. 

Didžiausią subsidiją – 30 proc. gauto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos apmokėjimą – gali gauti buvę likę be tėvų globos (rūpybos) jaunesni nei 36 metų gyventojai arba tris ir daugiau vaikų (įvaikių) auginančios šeimos, arba neįgalieji ar šeima, kurioje yra neįgaliųjų, arba vieni vaiką (vaikus) auginantys tėvai, globėjai (rūpintojai), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). 

Jaunai šeimai, auginančiai du vaikus, apmokama 25 proc. gauto būsto kredito (ar šio kredito likučio), 20 proc. kredito – auginančiai vieną vaiką, o 15 proc. – neauginančiai vaikų. 

Kur kreiptis dėl subsidijos? 

Norintys pasinaudoti parama turi kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir pateikti šiuos dokumentus: 

  • metinę gyventojo ar šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001) bei visų pilnamečių šeimos narių parašais; 
  • pagal poreikį sąrašą pajamų, kurios neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas; 
  • VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą apie šeimos nuosavybės teise turimą arba pastaruosius 5 metus turėtą nekilnojamąjį turtą su įvertinta vidutine rinkos kaina (reikia informacijos apie visų šeimos narių (taip pat ir vaikų) turtą). Jeigu šeima turto neturi, reikia pateikti tai įrodančią pažymą; 
  • visų šeimos narių asmens dokumentų (pasų ar asmens tapatybės kortelių, santuokos liudijimo, vaikų gimimo liudijimo) kopijas;
  • dokumentus pagal poreikį: likusio be tėvų globos asmens statusą patvirtinančių dokumentų kopijas; savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl laikinosios globos nustatymo; teismo sprendimą dėl nuolatinės globos nustatymo; 
  • neįgalumo ar darbingumo lygio pažymą. 
  • dokumentus, patvirtinančius, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) faktiškai vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba): vieno iš tėvų, vieno iš globėjų (rūpintojų) mirties faktą patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, mirties liudijimą ar išrašą iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro); įsiteisėjusį teismo sprendimą (-us) dėl: santuokos nutraukimo ir (ar) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo; vienam iš tėvų neterminuotai apribotos tėvų valdžios; vieno iš tėvų pripažinimo neveiksniu; vaiko (-ų) išlaikymo sutarties patvirtinimo; vaiko (-ų) gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo, jei vaikas (-ai) gimė nesusituokusiems asmenims, o vaiko (-ų) gimimo įraše nurodyti abu tėvai; vieno iš tėvų pripažinimo dingusiu be žinios; įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo vienam iš tėvų paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. 

Dokumentus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galima teikti prisijungus prie SĮ „Vilniaus miesto būstas“ interneto svetainės www.vmb.lt savitarnos ir užpildžius prašymo „Dėl paramos būstui įsigyti (gauti subsidiją)“ formą (BP-1), taip pat siųsti el. paštu [email protected] arba registruotu paštu Naugarduko g. 98, LT-03160 Vilnius, arba pateikti atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 Vilniuje.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate, jog buvo atsisakyta įgyvendinti grandiozinį Baltojo tilto rekonstrukcijos projektą?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.