Vėl aktyviau pradedama ieškoti sprendimų dėl buvusio fontano, esančio prie Seimo rūmų, tinkamesnio valdymo ir priežiūros.
Savivaldybė fontaną nusiteikusi dar šiais metais perduoti Seimo kanceliarijai, o ši sako, kad dėl fontano apsispręs gavusi daugiau su jo būkle susijusios informacijos.
Seimo kanceliarijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovai šią savaitę aptarė buvusio fontano ir žemės sklypo, kuriame jis yra, nuosavybės keitimą ir perregistravimą.
Susitarta, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir NŽT Seimo kanceliarijai perduos turimas fontano, kuris be kita ko įtrauktas į kultūros paveldo vertybių sąrašą, teritorijos dokumentacijos kopijas.
„Kai bus surinkta medžiaga, Seimo vadovybė galės priimti sprendimą, ar perimti fontaną“, – BNS sakė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
Šiuo metu greta Seimo rūmų esantis buvęs fontanas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra valstybinėje žemėje, kuri kaip žemės sklypas nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas BNS informavo, kad tarnyba spręs žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo klausimą, po to, kai fontanas bus perduotas Seimo kanceliarijai.
Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas BNS nurodė, kad savivaldybė linkusi fontaną perduoti Seimui.
„Kol dar nesutarėme detalių, neteikiame klausimo svarstyti miesto Tarybai, bet jeigu sutarsime darbiniame lygmenyje, kad šis klausimas gali judėti toliau, tada teiksime. (…) Yra savivaldybės vadovybės intencija tą sprendimą paruošti“, – teigė vicemeras ir patikino, kad dar nėra fontano ateities vizijos, jeigu jo neperimtų Seimas.
Pasak jo, svarbiausius sprendimus dėl fontano likimo norima priimti dar šiais metais. Tačiau V. Mitalas pripažįsta, kad daugiausia klausimų kelia fontano būklė.
„Prieš Seimą nesiruošiame kadrilio šokti norėdami įtikinti juos perimti fontaną“, – tvirtino vicemeras.
V. Mitalas sako, kad miestas taip pat nori garantijų, kad Seimo kanceliarijai perdavus aikštę ir fontaną, „kažkokių naujų statinių neatsirastų“.
1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir architekto Algimanto Nasvyčio suprojektuotas piramidės formos fontanas Nepriklausomybės aikštėje neveikia jau daugiau nei dešimtmetį, nuo to laiko savivaldybė ir Seimas nesutaria dėl statinio likimo.
2013-aisiais, ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, fontanas išardytas, pradžioje čia įkurti gėlynai, vėliau jis uždengtas skydais su istoriniu Europos žemėlapiu.
Anksčiau svarstytos įvairios idėjos, tarp jų – vietoje fontano įrengti informacijos centrą, kavinę ar visiškai jį panaikinti.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
