Daugiau nei 60 proc. žmonių galvoja, kad Statistikos departamento duomenys yra netikslūs ir Vilniuje gyvena daugiau nei 576,2 tūkst. žmonių. Tai parodė redakcijos MadeinVilnius.lt surengtos apklausos rezultatai.
Iš 1358 apklausoje dalyvavusių žmonių, net 826 gyventojai mano, kad Vilniuje tikrai gyvena daugiau nei 576,2 tūkst. žmonių, o Statistikos departamento duomenys galima netikslūs. Primename, kad pagal Registrų centro duomenis, Vilniuje gyvenamąją vietą yra deklaravę 617 tūkst. žmonių.
MadeinVilnius.lt portalas kreipėsi į Statistikos departamentą, norėdamas sužinoti, kodėl duomenys taip smarkiai skiriasi ir kur prapuolė daugiau nei 40 tūkst. gyventojų. Lietuvos statistikos departamentas teigia, kad nuolatiniais gyventojais laikomi tie asmenys, kurie Lietuvoje gyvena 12 mėnesių ir ilgiau bie tie, kurie ketina čia užsibūti daugiau nei 12 mėn. Beje, į gyventojų skaičių įtraukiami ukrainiečiai ir kiti užsieniečiai, kurie deklaravo čia gyvenamąją vietą ir turi leidimą gyventi Lietuvoje metus ir ilgiau.
„Nustatant tikslų gyventojų skaičių remtasi 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis. Į nuolatinių gyventojų skaičių įtraukiami ne tik tie asmenys, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys įrašyti Registrų centro Gyventojų registre, bet asmenys, kurie įrašyti ir kituose (mažiausiai trijuose) registruose, pvz.: „Sodra“, E. sveikata, „Sveidra“, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras, Mokinių registras, Studentų registras, VMI, Užimtumo tarnyba. Jeigu tų asmenų yra tik deklaruota gyvenamoji vieta ir yra tik Registrų centro informacinėje sistemoje ir nėra jų kituose valstybės registruose, jie nelaikomi nuolatiniais gyventojais”, – pasakė Birutė Stolytė, Lietuvos statistikos departamento atstovė.
Į klausimą, iš kur tiksliai Statistikos departamentas žino, kad žmonės gyvena sostinėje, institucija neatsakė. Statistikos departamento atstovė patikslino, kad departamentas naudoja Registro centro duomenis, bet juos išgrynina, naudodamas kitus administracinius šaltinius. Visgi kurgi prapuolė tas 41 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo savo gyvenamąją vietą Vilniuje, neaišku. Be to faktiškai Vilniuje gali gyventi net daugiau žmonių, kurie dar nedeklaravo savo gyvenamosios vietos.
„Svarbu suprasti, kad asmens deklaruota gyvenamoji vieta nebūtinai gali sutapti su jo faktine gyvenamąja vieta. Pavyzdžiui, šiuo metu studijuoti į Vilnių iš kitų savivaldybių atvykę asmenys vis dar gali būti deklaravę savo gyvenamąją vietą savo gimtajame mieste. Arba asmuo gali jau kurį laiką būti išvykęs į užsienį, tačiau to nedeklaravęs, tad jo gyvenamoji vieta vis dar yra deklaruota vienoje iš šalies savivaldybių”, – paaiškino Mindaugas Samkus, Registro centro Atstovas spaudai.
Grįžkime prie apklausos. 19 proc. apklaustųjų galvoja, kad tiek žmonių ir gyvena (pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis) ir tik 13 proc. galvoja, kad vilniečių yra mažiau. 7 proc. apklaustųjų šis klausimas yra neaktualus.
