Tarptautiniai renginiai jau dabar atneša valstybei milijonus eurų, tačiau iš jų uždirbti būtų galima dešimtimis kartų daugiau, rodo agentūros „Go Vilnius“ duomenys. Lietuva išlieka mažų renginių šalimi, kurie sukuria mažiau tiesioginės ekonominės vertės nei didieji renginiai, o pastariesiems pritraukti reikalingas naujasis Kongresų centras.
Praėjusiais metais vien Vilniuje vyko 600 tarptautinių renginių, kurių bendra ekonominė vertė šaliai siekė 57 milijonus eurų. „Go Vilnius“ analizės duomenimis, visi šie renginiai sukūrė 100 tūkstančių laikinų ir virš 2000 nuolatinių darbo vietų, iš įvairių su šiais renginiais susijusių veiklų surinkti beveik 9 milijonai eurų mokesčių. Tačiau „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės teigimu, šie skaičiai galėtų būti dešimtis kartų didesni.
„Šiuo metu esame mažų renginių lokacija – vidutinis tarptautinio renginio dalyvių skaičius pernai buvo 113. Tokių renginių sukuriama ekonominė vertė svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tačiau didieji renginiai, turintys virš 500 ar virš 1000 dalyvių valstybės biudžetą galėtų papildyti gerokai svaresnėmis sumomis. Pavyzdžiui, neseniai laimėtas konkursas dėl tarptautinės medicinos konferencijos organizavimo Vilniuje 2020 metais, kuriame bus apie 2000 dalyvių – skaičiuojame, kad tik šio vieno renginio sukuriama ekonominė vertė sieks apie 1,5 milijono eurų“, – sako I. Romanovskienė.
Praėjusiais metais renginiai, kuriuose dalyvavo iki 200 dalyvių, sudarė 87 proc. visų Vilniuje vykusių renginių. Renginių su daugiau nei 500 dalyvių buvo tik 3 proc. Net 68 proc. renginių vyko viešbučiuose, 10 proc. mokslo įstaigose, apie 19 proc. netradicinėse erdvėse: teatruose, bibliotekose, muziejuose ir t.t.
„Go Vilnius“ aktyviai teikia paraiškas dėl tarptautinių mokslo bei verslo konferencijų organizavimo Vilniuje. Tokios paraiškos teikiamos 3-4 metai į priekį, o miestai dėl jų itin aktyviai konkuruoja.
„Vien šiuo metu vyksta apie 100 atvirų konkursų dėl didelių konferencijų organizavimo, kuriems teikti paraiškų negalime dėl erdvių trūkumo. Situacijai dėl kongresų centro išliekant neaiškiai, prarandame tiek galimybę pritraukti tokius renginius į Lietuvą, tiek iš jų uždirbti“, – sako I. Romanovskienė.
I. Romanovskienės teigimu, kongresų centro neturėjimas šiuo metu yra pagrindinis trūkumas, neleidžiantis išnaudoti tarptautinių renginių potencialo – visais kitais aspektais Lietuva yra pasiruošusi tokius renginius pritraukti. Šalyje veikia aktyvi verslo ir mokslo bendruomenė, vos prieš kelias savaites „Financial Times“ padalinys „FDI Intelligence“ paskelbė, kad Vilnius yra geriausiai technologijų startuolius pritraukiantis miestas pasaulyje – ekspertiškumas ir pasiekimai tam tikroje šakoje yra vienas svarbiausių aspektų renginiams renkantis lokacijas. Priimti didesnius renginius yra pasiruošę ir viešbučiai – vien praėjusiais metais jų atidaryti penki, iki 2022 m. duris atverti turėtų dar šeši.
Kitų metų pradžioje atidaryti didžiausią Baltijos šalyse kongresų centrą planuoja Ryga. Pasak „Go Vilnius“ vadovės, tai suteiks Rygai konkurencinį pranašumą ir leis įtvirtinti lyderystę Baltijos regiono rinkoje:
„Užsienio renginių organizatoriams jau prieš kelerius metus buvo pristatyta, kad netrukus Vilnius turės naują Kongresų centrą, kuriame bus galima rengti konferencijas dideliam dalyvių skaičiui, todėl nuolat sulaukiame užklausų šia tema. Kongresų centrą atidarius Rygoje, šie regionu besidomintys užsakovai gali pasirinkti Latviją.“
Konferencijų turizmas vertinamas kaip viena pelningiausių lokacijoms turizmo šakų. Tarptautinės statistikos duomenis, vidutiniškai vienas konferencijų turistas mieste išleidžia 4 kartus daugiau pinigų nei laisvalaikio turistas. Be to, 40 proc. konferencijų turistų yra linkę sugrįžti į tą pačią šalį kaip laisvalaikio turistai.
Kongresų centras Vilniuje planuojamas nenaudojamų Sporto rūmų vietoje.
