Šeštadienį Gedimino kalne Vilniuje vėl nuslinko nuošliauža, įlūžo pėsčiųjų takas, BNS patvirtino kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
„Šeštadienio rytą rytiniame šlaite nuslinko velėna“, – teigė viceministras.
Jis pripažino, kad tai viena didesnių nuošliaužų pastaruoju metu.
Kadangi nuošliauža susidarė po pagrindiniu pėsčiųjų taku, jis įlūžo. Pasak viceministro, lūžo jį laikę poliai. Šis takas jau anksčiau uždarytas lankytojams.
Anot viceministro, dabar imamasi priemonių nuošliaužai stabilizuoti.
„Nuslinkęs velėnos sluoksnis laikinai paliktas apačioje, kad tarnautų kaip atrama“, – aiškino R. Augustinavičius.
Technogeninis gruntas su velėna nuslinko ir penktadienį. Ši nuošliauža įvyko pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu, toje vietoje galėjo būti požeminio vandens iškrova. Nuslinko 25 kubiniai metrai grunto, penktadienį pranešė Nacionalinis muziejus.
Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės, pagrindiniai kalno sluoksniai nebuvo pažeisti.
Pasak kultūros viceministro, nuošliaužos susidaro dėl nuolatinių kritulių.
R. Augustinavičius BNS šeštadienį sakė, kad bus sprendžiama, ar uždaryti Gedimino kalną lankytojams, ar ne.
„Jeigu ir bus nuspręsta uždaryti, tai prevencijos tikslais, o ne dėl pavojaus“, – pabrėžė jis.
Viceministro teigimu, ši šlaito dalis, kur dabar susidaro nuošliaužos, ir taip neprieinama lankytojams.
Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai beveik neabejoja, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.
