Lietuvos nacionalinis muziejus praneša, kad Gedimino pilies kalno teritorija lankytojams bus uždaryta iki pat 2017 m. balandžio 20 d., nes iki šiol vyksta kalno tvarkymo darbai. Keltuvas į kalną šiuo metu neveikia. Gedimino pilies bokštas taip pat uždarytas.
Informacija apie Gedimino pilies kalno šlaitų nuošliaužas ir jų tvarkymą
2016 m. vasario mėnesio pirmomis dienomis įvyko Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies nuošliauža. Geologų nuomone, paviršinis grunto sluoksnis atitrūko dėl staigaus atlydžio ir gausių kritulių, suformavusių palankias sąlygas paviršutinėms nuošliaužoms susidaryti. Laikinomis priemonėmis buvo pristabdytas šlaito velėnos slinkimas. Taikyti efektyvesnes priemones dėl geotechninių parametrų trūkumo ir įmirkusio grunto nebuvo galimybių. Akivaizdžiai formavosi antroji nuošliauža.
Pradžiūvus gruntui buvo atlikta įvairių nemažos apimties tyrimų, pašalintas nušliaužęs gruntas. Gavus detalias meteorologinių duomenų išklotines, nuošliauža buvo užklota armuota apsaugine plėvele, kol bus tiksliai įvardintos nuošliaužų priežastys ir pasiruošta tvarkybos darbams.
Išanalizavus Gedimino kalno šlaituose vykdytų darbų negausią dokumentaciją akivaizdu, kad šlaitai buvo tvarkomi epizodiškai. Kalno viršuje detaliau nepaskaičiavus apkrovų buvo atstatyta gynybinė siena, iškeltas griuvėsių mūro siluetas, akmenimis išgrįsta aikštelė. Pernelyg didelės apkrovos sąlygojo 2000 m. pradėtą įrenginėti dviejų betono juostų žiedą (rostverką), turėjusį apjuosti gynybinę sieną. Darbai buvo tik pradėti, detalios dokumentacijos rasti nepavyko.
Destrukcinės apraiškos (įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos) kalno šlaituose paskutiniais dešimtmečiais atsiranda periodiškai: vibracija dėl intensyvaus eismo T. Vrublevskio ir Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį, be abejonės, paskatino įgriuvas karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją. Šlaitų paviršinius (deliuvinius) sluoksnius buvo bandyta stabilizuoti gręžtiniais poliais ar inkarais, skverbiantis į pagrindines kalno geologines struktūras. Tačiau kaip parodė patirtis, šie sprendimai tik laikinai pristabdė šlaitų deformacinius procesus.
Spalio 10 d. gausiai palijus, vasario mėnesio nuošliaužos vietoje pakartotinai susiformavo nauja nuošliauža „ištraukusi“ gręžtinius betono polius ir sutvirtinimus.
Pakartotinai įvykusi nuošliauža ir tyrimai patvirtino esmines nuošliaužos priežastis – hidrologinė situacija ir slenkančios betono juostos (rostverkas).
1995-2010 m. darbus tvarkant Gedimino kalno piliakalnį vykdė Vilniaus pilių direkcija. Visi darbai turėjo būti derinami rezervato direkcijoje.
2010 m. Muziejui kaip statinių ant kalno valdytojui buvo pavesti piliakalnio tvarkybos darbai. 2010-2013 m. palaipsniui buvo pašalinti medžiai, užpiltos įgriuvos, užbaigti piliakalnio aptvėrimo darbai pradėti dar 1987 m., restauruotas Gedimino pilies bokštas.
Visi darbai buvo derinami su rezervato direkcija.
Nupirkus projektavimo ir tvarkybos darbus šiuo metu vyksta projektavimo darbai.
