Vilniaus miesto savivaldybėje patvirtinti 33 gamtos paveldo objektai – svarbūs ir unikalūs medžiai, šaltiniai, atodangos, retų augalų augimvietės. Visi jie yra saugomi Savivaldybės, o nuo šiol parengtos ir šių objektų apsaugos zonų schemos, kurios padės apsaugoti unikalius gamtos objektus ir retus augalus, augančius mieste.
Apsaugos zonų schemos nustato, kokiu atstumu nuo objekto negalima vykdyti įvairios veiklos – žemės kasimo, statybos ar panašių darbų, statyti įvairių įrenginių ir pan. Ribojamas net želdinimas. Naujai sodinami augalai neturėtų užgožti gamtos paveldo objektų.
Saugomų gamtos paveldu pripažintų medžių ar akmenų buferinė apsaugos zona – 5 metrai. Atodangų, skardžių, kalvų, gūbrių, daubų, ozų, griovų, raguvų taip pat šaltinių, ežerėlių ir krioklių apsaugos zona – 25 m.
Aplink buferinę zoną, kuri skirta fiziškai apsaugoti gamtos paveldą, nustatyta pazonių riba. Šioje teritorijoje formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus, keisti žemės naudojimo būdą, statyti statinius, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti galima tik gavus Vilniaus savivaldybės leidimą.
Vilniaus miesto savivaldybės miestovaizdžio skyriaus užsakymu UAB „Vilniaus planas“ parengė 33 gamtos paveldo objektų apsaugos zonų schemas, kurias turi patvirtinti Vilniaus miesto taryba. Šis klausimas bus svarstomas artimiausiame jos posėdyje.
Apsaugos zonos parengtos Valakampių atodangai, Rokantiškių kalvoms, Gariūnų sufoziniam cirkui, Sudervėlės slėnio atragiui, Vingio parko šaltiniams, Cedrono upelio slėnyje ties Baltupiais esančioms retųjų augalų augimvietėms ir kitiems gamtos paveldo objektams. Gamtos paveldu pripažinti ir saugomi įstatymais dauguma brandžių medžių prie Katedros aikštės, Prezidentūros, Bernardinų sode, taip pat Vingio parke, Antakalnyje, Žvėryne. Gamtos objektų sąrašą netrukus pasipildys Grigiškėse ir Lazdynuose augantys senoliai ąžuolai.
