Atsiradus rekordinei infliacijai ir įsigalėjus nuotoliniam darbui — vilniečiai nori keltis į regionus. Vilniuje dirbantis žmogus vidutiniškai uždirba keliais šimtais eurų daugiau nei regione. Kuo mažesnis regionas – tuo ta atskirtis didesnė. Tačiau ekspertai stebi kitą tendenciją, praneša LNK.

Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė Justina Bagdanavičiūtė teigė, jog atskirtis Lietuvos regionuose visada buvo ryški.

„Vilnius yra didmiestis, natūralu, kad čia yra daugiau galimybių, daugiau paklausos ir pasiūlos, tai ir iškelia tuos vidutinius atlyginimus. Ta atskirtis Lietuvoje regionuose visada buvo ganėtinai ryški. Ir jeigu nukeliautume, pavyzdžiui, iki Zarasų rajono, tas vidutinis atlygio skirtumas net 40 procentų yra mažesnis. Sostinė, vis dėl to, diktuoja savo sąlygas, kainas, kaip ir bet kur pasaulyje“, – LNK sakė J. Bagdanavičiūtė.

Jos teigimu, „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai, jeigu neturėtų jokių darbinių, finansinių ar asmeninių įsipareigojimų, nesirinktų Vilniaus kaip labiausiai trokštamo miesto gyventi.

„Ir tai iš dalies paneigia mitą, kad Vilnius, kaip sostinė, yra patraukliausia vieta gyventi. Žmonės vertina ir savo galimybes, kitus niuansus ir renkasi gyventi ten, kur nori, kur jiems patogiau.

Bet žiūrint į perkamąją galią, būtinuosius poreikius, kuriuos žmonėms reikia užtikrinti, kokios išlaidos yra biudžete, tai būstas, nuoma, arba jo pirkimas – Vilniuje 2021 metų duomenimis metinė nuomos kaina už kv. m. buvo 113 eurų, o Panevėžyje – 54 eurai. Ir čia dar yra 2021 metų kainos, žinome, kas darėsi šiais metais.

Arba pirkimas – jeigu Vilniuje už kv. m. vidutinis būstas maždaug kainavo apie 2 tūkst. eurų, tai Alytuje – 670 eurų. Tai yra reikšmingi skirtumai. Ir būstas yra būtinoji mūsų išlaida“, – skirtumus vardijo J. Bagdanavičiūtė.

Ji teigė, jog regione mažiau už Vilniuje dirbantį uždirbantis asmuo gali sau leisti panašiai, ar net daugiau nei vilnietis. Nes, anot „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovės, skiriasi ir paslaugų kainos.

„Jam nereikia tiek daug sumokėti už būstą“, – pabrėžė ji.

LNK pašnekovė svarstė, jog noras tam tikrame gyvenime etape persikelti į regioną, mažesnį miestą visada buvo. Tačiau dabar tendencijos šiek tiek keičiasi.

„Tik gal jis arčiau būdavo pensinio amžiaus. (…) Bet dabar mes pastebime, kad tas noras ateina anksčiau – ir darbingo amžiaus žmonėms, kur dar karjeros kelias yra netrumpas.

Manau, kad susidėjo čia ne viena priežastis – be abejo, nuotolinis darbas čia buvo viena iš reikšmingiausių sudedamųjų dalių. (…) Ir jeigu yra galimybė lanksčiai dirbti, žmonės tada svarsto – kodėl jie turėtų likti didmiestyje, gaišti savo laiką kamščiuose. Didelės ne tik finansinės išlaidos, bet ir laiko sąnaudos. Ir žmonės tai ima vertinti kitaip“, – kalbėjo J. Bagdanavičiūtė.

Šaltinis: LNK

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

54 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist