Pries rinkimus padaugeja neapciuopiamu svajoniu, abstrakciju. Diskusija tustokia ir neaisku, kodel reikia dvimiescio statuso, kad vyktu bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas nenuleidziamas is virsaus – vyksta, kai salims to reikia ir jos to nori. Niekas nedraudzia bendradarbiauti siandien.
Artimiausios realybei manau yra A. Mazuronio, R. Budbergytės bei A. Armonaitės nuomonės. Lietuva, kaip esu rašęs straipsnyje skirtame Klaipėdos jubiliejui, gali planuoti turėti tris tikrus pasaulinio mąsto dydžio, t.y., 0,25 mln. gyventojų, neskaitant priemiesčių, miestus, jie turi tapti konkurentabilūs ekonomikos, mokslo, kultūros srityse globalioje erdvėje. Dvimiestis pagal žodžio prasmę yra du suaugę miestai, pvz. Berlynas ir Potsdamas, Gdansko- Sopoto- Gdynės trimiestis. Knygoje „Dvimiesčio keliai“, jos pristatymu, pvz susitikimo forma, kreiptis arnoras123@yahoo, nagrinėju realaus Vilniaus –Trakų dvimiesčio gyvavimo klausimus. Realus gali būti pvz. Kauno – Jonavos dvimiestis, Klaipėdos – Kretingos- Palangos – Neringos keturmiestis. Pastebiu, jog jei mūsų lietuvių būtų 8 mln., tikrai Vilniaus – Kauno dvimiestis būtų realus. Tam reikia vykdyti protingą trečiojo vaiko ir emigrantų grąžinimo politiką. Realiai reikia stengtis, jog Vilniuje gyventų 0,75 mln; Kaune-0,5 mln, Kaipėdoje – 0,25 mln gyventojų. Rinkimai praeis ir čia eskaluojamas dvimiesčio klausimas išblės. Skvernelis ne tik myli Kauną, bet ir stengiasi pritraukti investicijas į šį svarbų regioną. Tai visai normalu, reikia iš jo reikalauti, kad Vilniaus jubiliejui taip pat skirtų pinigų, pvz. finansuotų stadioną ir pietinį aplinkkelį. Vilnius tikrai geba geriausiai traukti investicijas ir jo augimas iki 0,75 mln dydžio geriausiai laiduoja pajamas visai šaliai. Sostinės įstatymas tikrai būtinas ir būtent to protingai reikia reikalauti rinkimų metu.
Pries rinkimus padaugeja neapciuopiamu svajoniu, abstrakciju. Diskusija tustokia ir neaisku, kodel reikia dvimiescio statuso, kad vyktu bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas nenuleidziamas is virsaus – vyksta, kai salims to reikia ir jos to nori. Niekas nedraudzia bendradarbiauti siandien.
Artimiausios realybei manau yra A. Mazuronio, R. Budbergytės bei A. Armonaitės nuomonės. Lietuva, kaip esu rašęs straipsnyje skirtame Klaipėdos jubiliejui, gali planuoti turėti tris tikrus pasaulinio mąsto dydžio, t.y., 0,25 mln. gyventojų, neskaitant priemiesčių, miestus, jie turi tapti konkurentabilūs ekonomikos, mokslo, kultūros srityse globalioje erdvėje. Dvimiestis pagal žodžio prasmę yra du suaugę miestai, pvz. Berlynas ir Potsdamas, Gdansko- Sopoto- Gdynės trimiestis. Knygoje „Dvimiesčio keliai“, jos pristatymu, pvz susitikimo forma, kreiptis arnoras123@yahoo, nagrinėju realaus Vilniaus –Trakų dvimiesčio gyvavimo klausimus. Realus gali būti pvz. Kauno – Jonavos dvimiestis, Klaipėdos – Kretingos- Palangos – Neringos keturmiestis. Pastebiu, jog jei mūsų lietuvių būtų 8 mln., tikrai Vilniaus – Kauno dvimiestis būtų realus. Tam reikia vykdyti protingą trečiojo vaiko ir emigrantų grąžinimo politiką. Realiai reikia stengtis, jog Vilniuje gyventų 0,75 mln; Kaune-0,5 mln, Kaipėdoje – 0,25 mln gyventojų. Rinkimai praeis ir čia eskaluojamas dvimiesčio klausimas išblės. Skvernelis ne tik myli Kauną, bet ir stengiasi pritraukti investicijas į šį svarbų regioną. Tai visai normalu, reikia iš jo reikalauti, kad Vilniaus jubiliejui taip pat skirtų pinigų, pvz. finansuotų stadioną ir pietinį aplinkkelį. Vilnius tikrai geba geriausiai traukti investicijas ir jo augimas iki 0,75 mln dydžio geriausiai laiduoja pajamas visai šaliai. Sostinės įstatymas tikrai būtinas ir būtent to protingai reikia reikalauti rinkimų metu.