Per archeologinius tyrimus rastas Didžiosios sinagogos liekanas Vyriausybė perdavė valdyti Kultūros paveldo departamentui (KPD).
Pagal trečiadienį priimtą nutarimą, Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvos pastato pamatai perduoti KPD valdyti, naudoti ir disponuoti šiuo turtu patikėjimo teise.
Departamentas taip pat įpareigotas minėtus pamatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Anksčiau sostinės savivaldybė šiems pamatams yra suteikusi du adresus – Žydų g. 5 ir 7.
Dar 2017 metais archeologiniai radiniai Didžiosios sinagogos vietoje įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Anot Kultūros ministerijos, vėliau šį registruotą turtą planuojama perduoti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui.
Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėjimai vyko nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo. Lietuva jam lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.
Pernai liepą ten aptikti du rūsiai, kur laikytos senos knygos, ir mikva – ritualinė vonia.
Lietuvoje jau ne vienus metus diskutuojama, kaip įamžinti sinagogą. Sostinės meras Remigijus Šimašius yra pažadėjęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023-iųjų, kai Vilnius švęs 700 metų jubiliejų.
Mūrinė sinagoga pastatyta XVII amžiuje, iki tol čia buvusios medinės sinagogos vietoje. Teigiama, kad Vilniaus Didžioji sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikos sinagogas.
Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas žydų gyvenimo centras.
Per Pirmąjį pasaulinį karą dauguma meno vertybių iš sinagogos išvežta į Rusiją.
Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955–1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis. Jį žadama nugriauti.
Autorė Jūratė Skėrytė
