Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) pasitelkė miesto seniūnijas, kurių pagalba siekiama informuoti gyventojus apie tinkamą pakuočių atliekų tvarkymą ir operatyviai nustatyti pažeidėjus. Pastaruoju metu vis daugiau randama įvairių prekių pakuočių (kartoninių dėžių), paliktų šalia mišrių ir rūšiuojamų atliekų konteinerių. Identifikavus pakuotės savininką, informacija perduodama Vilniaus miesto Viešosios tvarkos skyriui. VASA atstovai atkreipia dėmesį, kad pakuotėms, pagamintoms iš popieriaus, stiklo, plastmasės, yra skirti specialūs konteineriai, siekiant sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį ir taršą sąvartynuose bei surinkti ir perdirbti panaudotas pakuotes. Netinkamai tvarkomos pakuotės teršia miestą ir didina atliekų tvarkymo kaštus.
„Kiekvieną dieną komunalinių atliekų surinkimo aikštelėse randame vis daugiau paliktų kartoninių dėžių nuo įvairiausių prekių, dažniausiai nuo buitinės technikos, santechnikos prekių, baldų, batų. Tokių atliekų kiekio didėjimą pastebime dažniausiai prieššventiniu laikotarpiu, nes gyventojai perka daugiau prekių naudodamiesi nuolaidų akcijomis. Šiuo metu tokių atliekų kiekiui didelę įtaką daro ir tai, kad karantino metu žmonės dažniau naudojasi elektroninėmis parduotuvėmis ir siuntų pristatymo tarnybų paslaugomis, todėl sukaupia daug prekių pakuočių“, – pastebi VASA Atliekų tvarkymo kontrolės vadovas Gintautas Mackonis.
„Didėjantys netinkamai tvarkomų atliekų kiekiai rodo, kad prekių gavėjai nežino, kaip reikia tvarkyti tokias pakuotes arba nenori to daryti tinkamai. Todėl stiprindami atliekų tvarkymo kontrolę, kviečiame seniūnijas ir aktyvius bendruomenių narius prisidėti prie gyventojų edukacijos ir pranešti apie pastebėtus pakuočių tvarkymo pažeidimus“, – sako G. Mackonis. Jo teigimu, kas savaitę įmonė iš seniūnijų sulaukia po keliasdešimt nuotraukų, kuriuose užfiksuoti pakuočių tvarkymo žeidimai. Ši informacija perduodama Viešosios tvarkos skyriui. Per paskutines dvi savaites nustatyti 32 tokie pažeidėjai. Rasta ne tik gyventojų, bet ir įmonių, kurių produkcijos pakuotės buvo paliktos prie gyventojams skirtų bendro naudojimo konteinerių.
VASA atstovas primena, kad atliekų tvarkymo taisyklės draudžia atliekų turėtojams šalia konteinerių palikti dideles, nesuplėšytas, nesulankstytas popieriaus pakuotes ir jų atliekas. Kartonines dėžes reikia susmulkinti arba sulankstyti taip, kad jas būtų galima įmesti į rūšiuojamoms atliekoms skirtus konteinerius. Šiuo metu pakuočių tvarkymui Vilniuje yra įrengta apie 1800 bendro naudojimo aikštelių, individualiems gyventojų poreikiams skirta daugiau kaip 23 tūkst. rūšiavimo konteinerių.
Bet kur numestos kartono pakuotės teršia miestą ir dažniausiai tampa nenaudingomis, nes šlapios ir purvinos pakuotės nebetinka perdirbti ir priskiriamos prie mišrių atliekų. Didėjant mišrių atliekų kiekiui, didėja ir jų tvarkymo kaštai. „Kuo daugiau bus tinkamai išrūšiuotų pakuočių, tuo daugiau jų bus perdirbta ir sumažinta mišrių atliekų, už kurių tvarkymą moka patys gyventojai“, – sako G. Mackonis.
Jo teigimu, kartono atliekas galima perdirbti net iki 5-6 kartų, o su mišriomis atliekomis išmestas kartonas suyra maždaug per 2 metus, laikraščiai, popieriniai rankšluosčiai – kelis mėnesius. Suirimo laikas ilgėja, jei popierius yra nešvarus, t. y. vaškuotas, padengtas dažais, rašalu ar kitomis cheminėmis medžiagomis.
VASA atstovas atkreipia dėmesį, kad į popieriui skirtus konteinerius galima mesti žurnalus, knygas, kartotines dėžes, gofruoto kartono dėžes, popierinius krepšius, lankstinukus, rašomąjį popierių. Svarbu, kad jie nebūtų užteršti maisto likučiais, dažais, rašalu ar kitomis medžiagomis. Į rūšiavimui skirtus konteinerius negalima mesti pergamentinio, kalkinio, riebaluoto, drėgmei ir vandeniui atsparaus, impregnuoto, kreiduoto, laminuoto, padengto plastiku, celofanu, folija, bitumu popieriaus, tapetų, servetėlių, popierinių nosinių ir rankšluosčių, sauskelnių.
