2025 m. gegužės 10 d. Bernardinų kapinėse pranešta apie šokiruojantį vandalizmo aktą – sunaikintą itin retą ir istoriškai vertingą paminklą. Jį, vykdydamas kapinių priežiūros darbus, aptiko Visuomeninės Rasų kapinių draugijos narys Darius Levicki.
Vandalų taikiniu, kaip manyta iš pradžių, tapo Konstanto Koziełlos (1839–1854), Vilniaus gimnazijos ketvirtos klasės mokinio, antkapinis paminklas. Šis objektas yra ne tik unikalus dėl savo išskirtinės metalinės konstrukcijos, ažūrinio ornamento ir kryžiaus formos skulptūrinių elementų, bet ir yra vienas iš nedaugelio tokio pobūdžio paminklų, išlikusių Vilniaus istoriniuose nekropoliuose. Paminklas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą (nr. 30454) ir pripažintas nacionalinės svarbos objektu.
„Tai žeidžia ne tik materialųjį paveldą, bet ir žmonių atminimą, jų istoriją, jų asmenines tragedijas“, – teigia Visuomeninė Rasų kapinių draugija.
„Mes nebegalime tylėti. Tai, kas įvyko, yra ne tik brutali žala konkrečiam paminklui, tai – smūgis visos mūsų bendruomenės kultūriniam sąmoningumui“, – komentuoja draugijos nariai.
Šis incidentas iškėlė klausimą – ar Lietuvos institucijos imsis realių veiksmų apsaugoti istorinę atmintį, ar apsiribos tik simboliniais pasmerkimais?
KPD: tai galėjo būti natūralus irimo procesas
Tačiau Kultūros paveldo departamentas pateikė kitokią poziciją.
„Gavę pranešimą apie galimai vandalizmo atvejį Vilniaus Bernardinų kapinėse, šiandien KPD Vilniaus teritorinio skyriaus specialistai, nuvykę į kapines ir atidžiai apžiūrėję šią kapavietę, mano, kad tai ne vandalizmo atvejis. Labai seno ketaus liejinio paminklas nuo senatvės neatlaikė ir lūžo pats. Visos paminklo dalys vietoje, neišmėtytos“, – teigiama KPD komentare.
Pasak departamento, KPD specialistai susisieks su Vilniaus miesto savivaldybės kapinių priežiūros skyriumi, kad būtų pasirūpinta kapaviete – paminklo dalys bus paimtos ir saugomos iki kol bus parengtas restauravimo projektas.
Visuomeninė Rasų kapinių draugija visgi ragina neatmesti galimybės, kad kultūros paveldo apsauga reikalauja aktyvesnės prevencijos.
„Kultūros paveldo apsauga negali būti vien graži deklaracija – ji turi būti įgyvendinta praktiškai. Reikia veiksmų, o ne pažadų“, – pabrėžia draugija.
„Jeigu šis atvejis ir vėl bus pamirštas, turėsime liūdną precedentą, kuris skatins abejingumą ir nebaudžiamumą“, – teigia draugijos atstovai.
„Tik laikas parodys, ar šįkart institucijos tinkamai sureaguos. Tačiau aišku viena – jeigu norime, kad mūsų istorija būtų išsaugota, reikia ne tik kalbėti, bet ir veikti“, – pažymi Visuomeninė Rasų kapinių draugija.
