Pagal Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą dvišalę bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje sutartį šiuo metu atliekami unikalių Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino bažnyčios presbiterijos freskų ir polichromijos konservavimo-restauravimo darbai. Presbiterija, arba dar kitaip vadinama apsidė, – už pagrindinio didžiojo altoriaus esanti pusapvalė bažnyčios dalis, kurioje kadaise melsdavosi vienuoliai, po restauravimo bus pritaikyta visuomenės reikmėms. Restauravimo darbus finansuoja Nacionalinis Lenkijos kultūros paveldo užsienyje institutas POLONIKA. Darbus atlieka Lenkijos restauratorių įmonė „Croaton“ ir UAB „Vilniaus restauratoriai“.
Pagal istorinius duomenis, pirmosios, 1490 metais statytos, Bernardinų bažnyčios skliautai įgriuvo dėl nusėdusių pamatų. Bažnyčia buvo išardyta, liko sveika tik zakristija ir presbiterija (tai dabar seniausios bažnyčios dalys). Naujos bažnyčios skliautai sumūryti 1511–1515 metais. Sprendžiant iš išlikusių fragmentų stilistinės įvairovės, presbiterijos vidus buvo dekoruojamas iki pat XIX amžiaus. Fragmentiškai yra išlikę keturi dekoravimo etapai. Nuo gotikinės tapybos iki klasicizmo. Kadangi sienų dekoro fragmentai yra įvairių laikotarpių, vietomis dengiantys vienas kitą, specialistų nuomone, yra neįmanoma išgryninti kurį nors vieną iš jų ir eksponuoti šioje sienoje. Be to, istorine prasme prarastume bažnyčios puošybos raidą. Buvo nuspręsta eksponuoti visus esančius sieninės tapybos etapus. Restauruojant šiaurinę sieną buvo atidengti kelių skirtingų amžių ir stilių piešiniai, leidžiantys įsivaizduoti, kaip kito sienų dekoras.
Kompozicija su arkangelais Šv.Mykolu ir Šv. Rapolu
Apie presbiterijos sienų tapybą Vilniaus dailės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Janonienė yra pasakojusi: „Presbiterijos sienų tapybos restauravimo metu atidengus XVI amžiaus antra puse datuojamą kompoziciją, nustatyta, kad joje vaizduojami šventieji arkangelai Mykolas ir Rapolas. Iki šiol nėra tiksliai nustatyta kompozicijos paskirtis (tai gali būti epitafija, altorėlio retabulas ar tiesiog sienų tapybos technika atliktas paveikslas). Bet kokiu atveju, tiek stilistine prasme, tiek ikonografjos požiūriu kūrinys yra retas. Tai renesanso bruožų turinti kompozicija, aprėminta puošniu rėmu, sudarytu iš orderinių elementų.
Šv. arkangelo Mykolo ir šv. arkangelo Rapolo kultas bernardinų aplinkoje buvo reikšmingas. Tą rodo faktai, kad XVI amžiaus pabaigoje buvo funduota bernardinių Šv. Mykolo bažnyčia, XVII amžiaus pradžioje – Šv. Mykolo koplyčia pačioje Bernardinų bažnyčioje. Šv. Rapolo (tapatinamo su Angelu Sargu) kultas XVII amžiaus pradžioje buvo skleidžiamas Kauno bernardinų bažnyčioje, kurioje veikė Angelų Sargų brolija.“
Menotyrininkės teigimu, sienų tapybos kompozicija su šv. Mykolo ir šv. Rapolo figūromis Vilniaus bernardinų bažnyčios presbiterijoje yra labai vertinga tiek istoriniu, tiek meniniu požiūriu. Ji mus pasiekė gan sunykusi, be to, neišliko kompozicijos apatinė dalis. Vis dėlto, išlikusioje dalyje figūrų piešinį galima buvo rekonstruoti, remiantis atidengtais tapybos fragmentais ir analogais. „Dalinė piešinio rekonstrukcija restauruojant šią kompoziciją yra galima ir pateisinama, siekiant užtikrinti geresnį kompozicijos visumos ir restauruojamo vaizdo suvokimą“, – sakė R. Janonienė.
Šv. arkangelas Rapolas šiame piešinyje vaizduojamas už rankos laikantis Tobijų (siužetas iš Biblijos), o Šv. Mykolas vaizduojamas su iškeltu kalaviju. Neišlikęs tik tekstas prie šios kompozicijos.
Eksponuojami keturi tapybos etapai
Visas presbiterijos šiaurinės sienos paviršius prieš restauraciją buvo labai pažeistas laiko, tinkas ir dažų bei tapybos fragmentų paviršiai sutrūkinėję, vietomis atšokę. Iš 300 kvadratinių metrų sienos tapyba sudaro 110 kvadratinių metrų. Restauratorių laukė kruopštus darbas.
Buvo daryti ir tyrimai infraraudonaisiais spinduliais, ypač tose vietose, kur sunku buvo perskaityti silpnai matomą gotikinę tapybą. Ant kolonos, skiriančios presbiteriją nuo kitos bažnyčios erdvės, buvo matyti tapytas herbas. Atlikus tyrimą infraraudonaisiais spnduliais, išryškėjo Povilo Alšėniškio herbas. Jis bus atstatytas pilnai.
Restauratorių tarybai nusprendus eksponuoti visus keturis tapybos etapus, kadangi visi jie turti vertę, restauratoriai turėjo dirbti itin kruopščiai. Pirmiausia pagal išlikusius spalvinius pavyzdžius buvo sutvarkyti tapybos fragmentų fonai: gotikinės tapybos fragmentai – šiltos ir labai šviesiai pilkos ochros fone, renesansinis altorius – šviesiai pilkame fone, manierizmo laikotarpio fragmentai – tamsesniame pilkai-rusvai ochriniame fone, klasicistiniai piliastrai – šaltai pilkame, šviesiame fone.
Kaip sakė UAB „Vilniaus restauratoriai“ vadovas Sakalas Matuiza, šiaurinės presbiterijos sienos konservavimo-restauravimo darbai jau baigti. Pietinėje sienoje atlikti pirmojo etapo darbai (sutvirtintas tinkas ir atidengti piešiniai). Antrasis darbų etapas, kai bus retušuojama šios sienos tapyba, atstatomi piešiniai, numatytas jau kitais metais. Skliautai taip pat laukia restauratorių rankų.
Restauruota XVI amžiumi datuojama kompozicija su šventaisiais arkangelais Mykolu ir Rapolu. Rasos Kutkaitės nuotrauka
