Šiemet Vilniuje dėl nusidėvėjimo ir galimo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai planuojama išjungti 85 liftus. Daugiausiai tokių liftų yra Žirmūnų, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų rajonuose. Tiesa, išjungimo galima lengvai išvengti – tereikia, daugiabučio namo gyventojams sutikus, laiku imtis remonto, modernizavimo ar lifto keitimo darbų, pažymi bendrovė „Baltijos liftai“.
Ši sostinėje didžiąją dalį liftų, esančių senos statybos daugiabučiuose namuose, prižiūrinti bendrovė skaičiuoja, kad Vilniuje šiuo metu yra apie 2000 liftų, kurių amžius viršija 25 metus. Per 85 jų, pagal akredituotų įstaigų ekspertų išvadas, bus išjungta dar šiemet, jei nebus imtasi reikiamų veiksmų liftų techninei ir saugos būklei gerinti.
„Baltijos liftų“ vadovas Mantas Romaška pataria daugiabučių administratoriams ar bendrijų pirmininkams gavus žinutę, kad jų prižiūrimame name dar šiemet gali būti sustabdytas liftas, imtis veiksmų kuo anksčiau.
„Daugiabučiuose, kuriuose gyventojai aktyvūs ir greitai priima sprendimus dėl lifto keitimo ar remonto, darbus pavyksta atlikti greičiau ir taip išvengti nepatogumų gyventojams. Kartais net tą pačią dieną. Namuose, kuriuose sprendimų priėmimas užtrunka, liftus sutvarkyti ir įjungti dažnai pavyksta tik po kelių mėnesių“, – sako M. Romaška. Pasak jo, imtis lifto modernizavimo ar keitimo darbų jų bendrovė gali iškart, kai tik gyventojai priima sprendimą dėl lifto remonto ar keitimo. Tam turi įvykti gyventojų susirinkimas ir balsavimas.
M. Romaška sako, kad šiandieninės realijos kol kas jų bendrovės darbų nestabdo, jie vyksta sklandžiai. Tiesa, kartais susiduriama su logistiniais liftų ar detalių pristatymo nesklandumais, bet kiekviena situacija sprendžiama individualiai.
Bendrovės duomenimis, pernai sostinėje į kritinės būklės liftų sąrašą pateko 40 liftų, tačiau ne visi jie buvo sustabdyti, nes remonto darbų buvo imtasi laiku. M. Romaška skaičiuoja, kad iš viso pernai sustabdyta 10 liftų. Visi jie jau modernizuoti arba pakeisti naujais.
Anot „Baltijos liftų“ vadovo, kasmet didėjantį kritinės būklės liftų skaičių pirmiausia lemia vis labiau senstantys liftai, dėl to atitinkamai atsiranda daugiau nenumatytų gedimų ir spręstinų klausimų.
M. Romaška sako, kad apie jų bendrovės prižiūrimų liftų kritinę būklę daugiabučių namų administratoriai ar bendrijų pirmininkai visuomet informuojami iš anksto. Informacija, kad šiemet liftas gali būti sustabdytas jau visiems pateikta.
Į tokių probleminių liftų sąrašus įrenginiai patenka po to, kai akredituotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ekspertai patikrina liftų būklę ir pateikia išvadas, kad dėl amžiaus, bendro nusidėvėjimo ar kitų priežasčių liftas gali būti pripažintas nesaugiu naudoti.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių liftai akredituotų įstaigų ekspertų yra pripažįstami netinkami naudojimui ir išjungiami yra įvairios. Anot M. Romaškos, dažniausiai gedimai yra susiję su lifto neatitikimu nustatytoms saugumo normoms. Pavyzdžiui, laisvumas pagrindinio suktuvo sliekinėje poroje, susidėvėję lifto lynai, susidėvėjęs varomasis ar greičio ribotuvo skriemulys, sutrūkusi ar pažeista pakabinamojo kabelio izoliacija, neveikiantys saugos mazgai ar jų elektriniai kontaktai, susidėvėję lifto valdymo automatikos komponentai, apdegę kontaktai.
Sprendimas, kokių veiksmų imtis, sužinojus, kad liftas patenka į planuojamų išjungti įrenginių sąrašą, gali būti ne vienas – nuo lifto modernizavimo iki keitimo nauju, pažymima „Baltijos liftų“ bendrovės pranešime.
M. Romaška primena, kad Liftų priežiūros taisyklės numato, jog pasibaigus lifto gamintojo nustatytam naudojimo laikui, o, jeigu jis nenustatytas, po 25 metų nuo pirmosios lifto naudojimo dienos, lifto savininkas turi atlikti lifto keliamų pavojų nustatymo ir rizikos vertinimą. Tokia ekspertizė privaloma, nepriklausomai nuo kasmetinės reguliarios lifto priežiūros. Tuomet, atsižvelgiant į lifto susidėvėjimą, numatomi konkretūs veiksmai saugos lygiui gerinti – liftą remontuoti arba pakeisti nauju.
ELTA (ELTA)
