Miestas

Ar jau teks ruošti antkapį Belmonto užtvankai?

Atstatyti negalima nugriauti. Kur dėti kablelį, kad tokiu sprendimu nepadarytume lemtingos klaidos. Regis, Aplinkos ministerija nusprendė pasirinkti lengviausią kelią – „atstatyti negalima, nugriauti“.

Jau anksčiau MadeinVilnius.lt tinklalapyje buvo skelbta, jog Aplinkos ministerija priėmė sprendimą, jog avarinės būklės užtvanka turi būti nugriauta.

„Ši užtvanka Vilnios upėje jau daug metų yra blogos būklės, nenaudojama, neprižiūrima. Vilnios upė įrašyta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, todėl naujos užtvankos statyti šioje vietoje negalima, o išardžius seną būtų atkurtas upės vientisumas ir pagerėtų jos ekologinė būklė“, – tuomet teigė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Vis dėlto viceministras nepaminėjo keletas faktų, jog atlikto tyrimo duomenimis, kad pagrindinė lašišų migracijos kliūtis – Rokantiškių hidroelektrinė, dėl kurios lašišų migracija tampa dar sudėtingesnė, nors toje užtvankoje įrengtas žuvitakis lašišioms pasiekti aukštupį. Be to, Belmonto užtvanka neprižiūrima, nes tiesiog nėra savininko, o šalia esančio pramogų ir poilsio komplekso savininkai nors ir nori restauruoti užtvanką savo lėšomis, tačiau negali imtis restauracijos darbų dėl įvairių institucijų abejingumo.

Trys problemos sprendimo būdai

GTC Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos daktaras Vytautas Kesminas tuoj po užtvankos griūties pateikė savo išvadą, kurios ištrauką pateikiame žemiau.


„Žuvų migracijos ir nerštaviečių tyrimo duomenys per pastaruosius 7 metus (2000 – 2016 m) rodo, kad apie pusę migruojančių į nerštavietes lašišų ir šlakių praeina Belmonto žuvų praėjimo taką. Nerštaviečių tyrimai parodė, kad 46% nerštaviečių yra upės dalyje Rokantiškių HE – Belmonto užtvanka, o 56% žemutinėje upės dalyje (Belmontas – žemupys). Turint mintyje kad, nedidelė dalis migruojančių žuvų įveikia ir antrą žuvitakį (Rokantiškių), tai drąsiai galime teigti, kad dėl avarijos Belmonte apie pusę migruojančių lašišų ir šlakių negalės patekti į aukščiau esančias nerštavietes. Remiantis pastarųjų metų rezultatais lašišų populiacija praras apie 2200 rituolių, o šlakių populiacija apie 1300 rituolių. Tai nėra tragedija, kadangi migracijos intensyvumas ir neršto efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių, tame tarpe ir natūralių – hidrologinių, klimatinių ir kt. Dėl šių priežasčių kasmet stebimi didesni ar mažesni nerštaviečių gausumo svyravimai. <…> Reikia nepamiršti dar vieno svarbaus dalyko, kad Vilnios upė pastoviai yra žuvinama lašišų ir šlakių jaunikliais. Dėl šios priežasties natūralaus neršto populiacijos pastoviai pasipildo, o svyravimai upėje sumažėja.

Todėl Belmonto užtvankos avarijos pasekmes turime kuo greičiau likviduoti ir užtikrinti lašišinių žuvų migraciją į nerštavietes, bei turime išlaikyti lašišų stabilią būklę ir tinkamą jų buveinių struktūrą, kaip reikalauja NATURA 2000 direktyva. Kaip ir buvo diskutuojama anksčiau galimi 3 variantai problemos sprendimo: 1- užtvankos remontas ir grįžti prie žuvitakio; 2- užtvankos šalinimas ir natūralios vagos atkūrimas; 3- užtvankos šalinimas ir jos vietoje įrengiant naują slenkstinę žuvų pralaidą. Reikia nepamiršti, kad Belmonto užtvanka turi istorinę reikšmę ir yra vilniečių bei svečių didelis, įdomus traukos objektas. Čia sukurta atitinkama infrastruktūra žmonių poilsiui ir pramogavimui. Todėl manyčiau, kad tik statiškas užtvankos išardymas sumenkintų šį patrauklų objektą“, – teigė savo išvadoje daktaras Vytautas Kesminas.

Vilniaus savivaldybė ignoruoja verslininko kreipimąsi

Šiemet, balandžio 3-ąją, „Belmonto“ savininkas oficialiai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Vilniaus miesto merą, tačiau tegavo atsakymą iš Aplinkos ministerijos, jog kreipimąsis gautas. Daugiau jokio atsakymo nebuvo gauta iki šiol.

Verta priminti, jog Belmonto užtvanka irgi turi žuvitakį, kurio įrengimą finansavo Norvegijos fondai. Tenka apgailestauti, jog Vilniaus savivaldybė lieka pasyvia situacijos stebėtoja ir nepateikė jokio komentaro, kuriuo pagrįstų savo poziciją.

Organizuojama peticija Belmonto (Pučkorių) užtvankai atstatyti

„Mielieji <…>,išgelbėkime Pučkorių užtvanką,išsaugokime savo miesto istoriją ir vieno iš nedaugelio ypatingo grožio vietų mūsų Vilniuje.

Belmonto užtvanka pastatyta XIX amžiaus pradžioje,daugellį metų yra neatsiejama Vilnios slėnio ir viso Pavilnio istorinio kraštovaizdžio dalis,saugotinas kultūros paveldo objektas ir viena mėgstamiausų vilniečių ir miesto svečių poilsio vieta.

Užtvanka,pastatyta kaip neatsiejama prancūziškojo Leoniškių [Belmonto] vandens malūno dalis,yra ryškus Vilniaus miesto istorinis ženklas <…>“, – ryžto nestokoja peticijos iniciatorė Eglė Baranauskaitė.

Peticiją šiuo metu pasirašė beveik 3000 žmonių, kurie neabejingi užtvankos likimui. Peticiją galima rasti čia.

Belieka tikėtis, jog bus pasiektas pragmatiškas sprendimas ir galėsime pasakyti, jog kažką išsaugojome ateities kartoms ir kad buvo priimtas teisingiausias sprendimas: „atstatyti, negalima nugriauti”.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button