Antrą kadenciją baigiančio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus populiarumas tarp sostinės gyventojų mažesnis nei buvo baigiantis pirmai kadencijai, rodo „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos. Tyrimo duomenimis, jei artimiausiu metu būtų pakartotas 2019 m. vykęs sostinės mero rinkimų antrasis turas, didesnio palaikymo sulauktų jau nebe R. Šimašius, bet tuo metu pralaimėjimą turėjęs pripažinti Artūras Zuokas. Sausio ir vasario mėnesių sandūroje atliktoje apklausoje gyventojai taip pat įvardino, jų nuomone, aktualiausias sostinės problemas.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” sausio 20–vasario 15 dienomis atliko Vilniaus gyventojų, turinčių teisę balsuoti sostinės savivaldybės tarybos rinkimuose, apklausą. Tyrimo tikslas – sužinoti vilniečių nuomonę bei vertinimus likus metams iki naujų Lietuvos savivaldos rinkimų.

Net ir persigalvoję dėl trečios kadencijos R. Šimašius rinkimuose patirtų didesnę konkurenciją

2019 m. vykusiuose Vilniaus mero rinkimuose į antrą turą pateko antrosios kadencijos siekęs R. Šimašius ir buvęs ilgametis sostinės vadovas A. Zuokas. Tada įtikinama persvara pergalę pasiekė R. Šimašius. Už jį antrojo turo metu balsavo apie 60 proc. vilniečių, o už A. Zuoką – 38,5 proc.

Ir nors dabartinis Vilniaus meras jau yra pranešęs, kad trečios kadencijos poste nesieks, pakartoti pergalę rinkimuose, panašu, būtų sudėtingiau. Kaip rodo atliktas tyrimas, jeigu šiuo metu būtų pakartotas 2019 m. mero rinkimų antrasis turas, 27 proc. rinkėjų balsuotų už A. Zuoką, o 24 proc. – už R. Šimašių.

R. Šimašius prarastų pusę 2019 metais gautų balsų. Tuo tarpu A. Zuokas pritrauktų ketvirtadalį naujų balsų. Už R. Šimašių balsuotų 43 proc. už jį balsavusių vilniečių, už A. Zuoką – 81 proc. už jį ankstesniuose rinkimuose balsavusių vilniečių.

Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ duomenys, A. Zuokas susilaukė daugiausiai palaikymo ir renkantis iš sąrašo, kuriame paminėti daugiau kandidatų. „Baltijos tyrimai“ į anketą įtraukė tuos politikus, kurie buvo viešojoje erdvėje paminėti kaip galimi kandidatai į sostinės merus.

Iš devynių galimų kandidatų (kurie minimi spaudoje kaip galimi kandidatai arba yra dalyvavę 2019 m. mero rinkimuose) į Vilniaus merus daugiausiai palaikymo sulaukia A. Zuokas (17,1 proc.),  Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (13,7 proc.) ir Vilniaus miesto vicemeras, konservatorius Valdas Benkunskas (8,5 proc.), socialdemokratas Gintautas Paluckas (6,7 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (5,6 proc.), sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė (LLRA-KŠS) – 4,3 proc., Liberalų sąjūdžio narys Martynas Nagevičius (3,4 proc.), partijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas (3,4 proc.), Žaliųjų partijos atstovas Remigijus Lapinskas (1,1 proc.).

Kaip šiuos duomenis komentuodama sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, vienas ryškiausių akcentų yra tai, kad R. Šimašių šiuo metu palaiko mažiau gyventojų nei jį rėmė po pirmosios mero kadencijos.

„Po pirmos jo kadencijos vertinimai buvo geresni nei po antrosios. Ar dėl to, kad pasisakė, jog nebeis į merus, ar visgi yra kitos priežastys“, – teigė ji. Ir šios priežastys, kaip pažymėjo R. Ališauskienė, gali būti susijusios su problemomis, kurias vilniečiai vykdytoje apklausoje nurodė kaip svarbiausias.

Tuo tarpu tai, kad ganėtinai gerus įvertinimus apklausoje turi A. Zuokas, R. Ališauskienė siejo su kol kas neaiškiomis kandidatų į Vilniaus mero postą pavardėmis.

„Zuokas gerus įvertinimus turi galbūt dėl to, kad Šimašius pasisakė nedalyvausiąs. Ir jo vietos niekas dar aiškiai neužėmė. Kitas dalykas, net tie asmenys, kurie buvo dalyvavę arba dalyvautų, jų žmonės nelabai žino“, – svarstė sociologė.  

Įvertino situaciją: beveik pusė mano, kad situacija blogėja

Kaip rodo atliktas tyrimas, trečdalis (30 proc.) apklaustųjų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Vilniuje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o pusė (49 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 21 proc. respondentų atsakė, kad situacija nesikeičia arba negalėjo jos įvertinti.

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, sostinėje vyrai ir jaunesni nei 50 m. vilniečiai situaciją vertina kiek geriau, nei kiti respondentai. Blogiausiai situaciją vertina vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažesnes nei 1000 eurų per mėnesį šeimos pajamas bei kitataučiai.

Vilniečių vertinimai dabar yra daug prastesni, nei 2005 metų spalį (tada 74 proc. vilniečių sakė, kad reikalai Vilniuje gerėja, o 23 proc. – blogėja), 2011 metų sausį (39 proc. – gerėja, 49 proc. – blogėja) bei 2017 metų lapkritį (50 proc. – gerėja, 32 proc.- blogėja). 

Konkretizavo svarbiausias problemas: gatvių būklė, šildymo kainos

Toje pačioje apklausoje Vilnius miesto gyventojai įvardijo problemas, kurios, jų manymu, šiuo metu yra svarbiausios. Tokiomis problemomis vilniečiai laiko šildymo kainas ir šilumos ūkio pertvarkymą, kelių/gatvių būklę, eismo problemas (spūstys ir pan.). Kitos dažniausiai minimos problemos taip pat liečia transportą ir infrastruktūrą bei dideles komunalinių paslaugų kainas.

Pusė Vilniaus rinkėjų balsuotų už partiją, o dešimtadalis – už komitetus

Kaip rodo atlikta apklausa, pusė vilniečių teigia, kad 2023 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose ketina balsuoti už partiją. Tik 11 proc. rinktųsi visuomeninį komitetą. Visų socialinių grupių ketinimai panašūs.

„Baltijos tyrimų“ apklausoje vilniečiai taip pat įvertino 15 politikų, tarp kurių valstybės vadovai ar su miesto savivaldos politika vienaip ar kitaip susiję asmenys.  Iš apklausos anketoje nurodytų politikų, vilniečiai palankiausiai vertina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (58 proc. palankiai), premjerę Ingridą Šimonytę (51 proc. palankiai), prezidentą Gitaną Nausėdą (40 proc. palankiai), kitų politikų vertinimas yra panašus ir svyruoja apie 30 proc.: R. Šimašių palankiai vertina 34 proc., ekspremjerą Saulių Skvernelį – 32 proc. , A. Zuoką – 31 proc. apklaustųjų.

Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Vilniaus gyventojų nuomonę pagal lytį ir amžių. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Vilniaus gyventojų, galinčių dalyvauti Vilniaus savivaldybės rinkimuose, nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.

Benas Brunalas (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

22 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate šių metų Vilniaus Kalėdų eglę?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.