Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį surengtoje konferencijoje patikino, kad Lietuvoje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti gyventojus nuo karo. Vis dėlto žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie skelbiamus slėptuvių sąrašus skirtinguose miestuose, kuriuose galima pasislėpti esant ekstremalioms situacijoms ar kilus grėsmei saugumui, dauguma gyventojų suprato, jog pateikiamos sleptuvės yra skirtos apsaugoti nuo karo gresmės.
„Vilniaus miesto savivaldybė turi paruošusi nuoseklų ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuris galėtų būti aktyvuojamas ne tik karinio konflikto atveju, bet ir susidarius kitoms ekstremalioms situacijoms. Sostinėje iš kitų savivaldybių evakuotų gyventojų arba namų netekusių gyventojų apgyvendinimui yra numatyti kolektyvinės apsaugos statiniai“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas.
„Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai bet nebūtinai jų rūsiai. Kolektyviniais apsaugos statiniais gali būti C2 Gaisrinės saugos kategoriją atitinkantys statiniai, todėl kolektyviniais apsaugos statiniais gali būti ne tik Savivaldybės valdomi pastatai, bet ir privatūs objektai, kurie atitinka keliamus reikalavimus”, – sako A. Bužinskas.
Primename, jog praeitą savaitę MadeinVilnius.lt dalinosi Vilniaus miesto kolektyvinės apsaugos statinių sąrašu, kurį galima rasti čia.
Norime paklausti jūsų, ar jau žinote artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį, į kurį reiktų vykti, jei kiltų grėsmė saugumui?
