Apeliacinis teismas antradienį pripažino neteisėtu Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą. Teismas atmetė VPT skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai lapkritį priimtą nutartį.
Tai reiškia, kad Vilniaus valdžia galės pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“.
„Skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada buvo pagrįstai panaikinta, nes ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“, – pranešė teismas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos koncesijos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį faktų vertinimą.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atskirai pažymėjo, kad šis sprendimas neužkerta kelio VPT priimti kitą vertinimo išvadą, kuri atitiktų teisės normas.
VPT vadovas Darius Vedrickas BNS sakė, kad tarnyba šiuo metu nagrinėja teismo motyvus ir netrukus paskelbs pranešimą. Jis kol kas negalėjo pasakyti, ar sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
VPT pernai gruodį atmetė savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai.
„BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis teigė, kad Apeliacinio teismo nutartis nenustebino, nes VPT sprendimo priežastys nutraukti konkursą buvo nelogiškos ir teismai tą patvirtino.
„Nelogiškos priežastys to nutraukimo, nes niekaip su praktika nesisiejo, tai tiesiog teismas tą patvirtino. (…) Tik gaila, kad valstybinei institucijai kompetencijos trūko įvertinti tinkamai ir sugaišome metus be reikalo“, – BNS sakė Š. Stepukonis.
Jis sakė nežinantis, ar projektas bus tęsiamas toliau.
„Projekto iniciatoriai yra savivaldybė, Vyriausybė savo dalimi, tai čia jau jų sprendimas, ar jie tęs, ar ne. Jeigu tęs, mes padėsime, kiek tik galėsime įgyvendinti. Dar rangovas turi norėti tęsti. Jeigu rangovas ateis pas mus ir sakys, kad reikia to finansavimo, mes iš naujo įvertinsime tą projektą“, – tvirtino Š. Stepukonis.
Skaičiuojama, kad vien stadiono statyba kainuotų 39 mln. eurų, jis galėtų būti pastatytas 2024 metais.
Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su „Axis industries“ bei „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar pernai kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.
Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.
Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota sumokėti beveik 156 mln. eurų.
Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.
Komplekse, be stadiono, planuota pastatyti ir lengvosios atletikos stadioną, sporto kompleksą su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centrą su biblioteka, 300 vietų darželį ir Sporto muziejų.
