Ambicingas savivaldybės tikslas – iki 2030-ųjų kelionės pėsčiomis mieste augs iki 29 proc.

Niekaip nepavadinsi išmintimi to kas dabar vyksta mieste. Tai arba susižavėjimas tam tikromis vertybėmis arba tarnavimas tam tikroms verslo grupuotėms.
Pėsčiomis vaikščioti sveika, medikai rekomenduoja žingsniuoti penketą kilometrų per parą. Daug ką dar medikai siūlo, bet žmonės elgiasi pagal malonumo ir patogumo kriterijus…
Jei Vilnius būtų kompaktiškas miestas ir dauguma miestiečių dvidešimties aukštų pastatuose gyventų trijų kilometrų atstumu nuo Gedimino prospekto, pėsčiųjų miesto idėja būtų tinkama ir gyvybinga.
Šiandien yra visiškai kitaip. Tris kartus perėjus Vilnių gausis atstumas tolygus atstumui tarp Vilniaus ir Kauno, be to miestas dar ir kalvotas. Tai kokiai miestiečių daliai tarnaus planuojami taip leisti visų jų sunešti pinigai, gal dešimtadaliui privilegijuotųjų? …………………..
Spręsti pėsčiųjų patogumus reikia saikingai ir vadovautis realybe. Žmonės po darbo nori kuo greičiau atvykti namo ir ilsėtis. Tam reikia gerinti transporto jungčių sistemą tarp ganėtinai viena nuo kitos atitolusių ir tarpusavyje dideliais miško masyvais izoliuotų miesto dalių…
Tai kur gi dabar žada keliauti daugumos gyventojų pinigai? 50 mln visai nereikalingai ketvirtai koncertų salei, 50 mln. pėsčiųjų tiltams ir planuojamiems takams, dar panašios išlaidos kitokioms ribotoms visuomenės grupuotėms… Už tokią 100 – 150 mln sumą galima būtų visiškai iš kamščių išvaduoti Konstitucijos pr., Geležinio Vilko gatvę ir Liepkalnį, o gal ir dar didesnes problemas, pvz., namų šiltinimo klausimus spręsti.