Lietuvos gyventojų pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms yra nepakankamas: beveik pusė sako žinantys, kaip elgtis stichinių ir kitų nelaimių atveju, o šeimos planą turi tik kas dešimtas, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Tokie tyrimo duomenys antradienį pateikti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priedangos vietoje M. K. Čiurlionio menų mokykloje surengtame naujos informacinės kampanijos „Esame komanda – turime planą“ pristatyme. Ji skirta pasirengti galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms nelaimėms. 

„Žinojimas ir buvimas pasirengus skirtingiems scenarijams yra labai svarbu. Ir todėl mes šiandien startuojame su ilgalaike informacine kampanija „Esame komanda ir turime planą“, – pristatymo renginyje kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Gyvename ypatingu, įtampų ir didelių išbandymų kupinu istoriniu laikmečiu. Pandemija, neteisėtų migrantų antplūdis, Rusijos karas Ukrainoje, nesaugi Astravo atominė elektrinė – tai vienas po kito mums tekę išbandymai“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, šios aplinkybės verčia kitomis akimis pažvelgti į civilinę saugą, kuri per pastaruosius dešimtmečius buvo apleista – gyventojų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms išlieka nepakankamas, žmonėms trūksta išlikimui būtinų įgūdžių. 

Ketvirtadalis gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį

VRM užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad tik 9 proc. gyventojų tikrai žinotų, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju. Dar 41 proc. žmonių mano, kad žinotų, kaip tokiais atvejais elgtis. 

„Treji metai iš eilės mes jau darom tokį tyrimą ir matyti, kad situacija nelabai pasikeitė pagal skaičius. Bet jeigu žiūrėtumėm į tai kas už tų skaičių slypi, situacija tikrai pasikeitė. Jeigu prieš dvejus metus mes manėme, kad žinome kaip elgtis karo atveju, tiek Astravo atominės elektrinės avarijos atveju (…) dabar įvykiai parodė, kad tas mūsų įsivaizdavimas yra kitoks, atitolęs nuo realybės“, – sakė tyrimą pristačiusi ministerijos vyresnioji patarėja Eglė Vileikienė.

Tyrimo duomenimis, 25 proc. Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptaręs kas dešimtas apklausos dalyvis. Duomenys rodo, kad tik penktadalis gyventojų kada nors dalyvavo mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu. 

„Labiau žino tie žmonės, kurių amžius yra nuo 30 iki 50 metų, aukštesnio išsilavinimo, ganantys aukštesnes pajamas nei vidutines taip pat didmiesčių gyventojai. Mažiau tos informacijos turi vyresnio amžiaus žmonės taip pat – mažų miestelių ir kaimų gyventojai. Tai yra pažeidžiama grupė, kuriai tos informacijos trūksta“, – teigė E. Vileikienė.

Tyrimo duomenimis, 59 proc. respondentų nėra dalyvavę mokymuose, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu, kad tokiuose mokymuose dalyvavo, nurodė 21 proc. respondentų. Daugiau nei pusė apklaustųjų tokiuose mokymuose dalyvavo darbovietėje. 

Planuojama pasiekti milijoną gyventojų

Kaip elgtis evakuacijos atveju žinotų 44 proc., karo atveju – 40 proc., Astravo atominės elektrinės avarijos atveju – 37 procentai, rodo gyventojų apklausa.

Anot Eglės Vileikienės, kaip elgtis krizinių situacijų metu geriau žino žmonių grupė, kuri dalyvavo mokymuose.

Tyrimas atliktas 2022 metų rugsėjo 14 – lapkričio 30 dienomis, jo metu apklausta 3027 15-75 metų šalies gyventojų. Paklaida neviršija 1,8 procento. 

VRM inicijuota civilinės saugos informacine kampanija „Esame komanda. Turime planą“ planuojama pasiekti 1 mln. šalies gyventojų, ja norima užtikrinti geresnį visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms bei aukštesnę savisaugos kultūrą.

Pasak ministerijos, kampanijai skirta beveik 0,5 mln. eurų.

Vieną informacinę civilinės saugos kampaniją VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jau vykdė pernai pavasarį. Tuomet departamento pareigūnai su civilinės saugos specialistais planavo mėnesį lankyti vietos bendruomenes, mokyklas, susitikti su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais bei negalią turinčiais žmonėmis, kad patartų, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodytų, kaip susikrauti vadinamąjį išvykimo ar išgyvenimo krepšį, padėtų nustatyti perspėjimo pranešimus mobiliuosiuose telefonuose, atsakytų į rūpimus klausimus.

Autoriai: Milena Andrukaitytė, Paulius Perminas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

3 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Ar pritariate, jog nemokamas parkavimas prekybos centruose būtų tik juose apsiperkantiems?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.