Pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjant gyvūnų – žirgų, šunų, kačių, graužikų, triušių ar alpakų – terapijai, šis metodas vis dažniau taikomas ne tik stiprinant vaikų, bet ir senjorų sveikatą. Vievyje įsikūrusiuose senjorų namuose gyventojus jau lankė alpakos Brunas ir Patriotas, o dabar – ir būrys nykštukinių triušių. Specialistai gyvūnų terapijos nauda neabejoja, o senjorų juokas ir emocijos tik patvirtina – ji iš tiesų veikia.

Paneigė mitus apie triušius

Kaip pasakojo į „Gemma“ Vievio namus nykštukinius triušius atvežusi veislyno įkūrėja Greta Avižinaitė, kol kas dažniau jai tenka lankytis mokyklose, darželiuose ar stovyklose, edukacijas organizuoti negalią turintiems vaikams, kurių ryšys su triušiais, kaip ji pastebi, ypatingas. Ir nors kvietimo atvykti į senjorų namus sulaukė pirmą kartą, pripažįsta – senjorų susidomėjimas, aktyvumas ir noras dalyvauti jos vedamoje edukacijoje paliko išties puikų įspūdį. Senjorų susižavėjimas pūkuotais augintiniais – ypač nuoširdus, net sergantys jau pažengusia demencijos forma reagavo į triušių kompaniją, stengėsi juos paglostyti ir prisiglausti.

Į klausimą, kurį įprastai užduoda edukacijos dalyviams: kuo skiriasi kiškis, triušis ir zuikis, senjorai taip pat noriai ieškojo atsakymo, spėliojo, o vėliau tiesiog džiaugėsi triušių draugija: juos maitino, glostė, uždavinėjo šeimininkams klausimus, dalijosi prisiminimais, kaip patys augino šiuo mielus gyvūnus, o vienam iš jų sugalvojo netgi vardą – Pūstažandė.

Paklausti, ar edukacija paliko įspūdį, Vievio namų gyventojai neslėpė susižavėjimo ir nuostabos. Paaiškėjo, jog kai kurių dalykų apie šiuos gyvūnus nežinojo netgi jie. Pavyzdžiui, jog triušių negalima maitinti kopūstais, kuriuos senjorai visą gyvenimą laikė šių gyvūnų desertu, ar imti triušius, laikant juos už ausų. Veislyno savininkė G. Avižinaitė, auginanti daugiau nei pusšimtį triušių, paneigė ir daugybę kitų mitų, susijusių su triušių auginimu ir mityba. 

Planuoja reguliarius gyvūnų apsilankymus

Pasak „Gemma“ Vievio namų direktorės Valės Samanavičiūtės Abromavičienės, gyvūnų terapijos nauda senjorų savijautai jie jau spėjo įsitikinti patys, todėl nuolat ieško galimybių, kaip padėti senjorams jaustis geriau ir stiprinti sveikatą.

„Daug patikrintų gerosios praktikos pavyzdžių perimame iš pažangių Europos ir pasaulio šalių, todėl žinome, jog nekasdieniai užsiėmimai ir periodiškai į senjorų namus atvykstantys gyvūnai praskaidrina  gyventojų dienas ir suteikia jiems daug laimės. Galimybė paglostyti, apkabinti, pamaitinti gyvūnus, stebėti, priglausti juos – naudinga gyventojų emocinei ir fizinei sveikatai. Senjorų namuose sulaukę alpakų, o dabar ir dekoratyvinių triušių, matome, kaip mūsų senjorai tiesiog atgyja, noriai įsitraukia į bendravimą su jais. Mums tai labai svarbu, todėl gyvūnus į mūsų senjorų namus kviesime ir ateityje“, – kalbėjo V. Samanavičiūtė Abromavičienė.

Kaip patvirtina tyrimai, gyvūno buvimas šalia įkvepia stengtis sveikti, pagerina fizinę ir psichologinę savijautą: jas glostant, vedžiojant ar maitinant, būnant šalia, pagerėja kraujospūdis, nuotaika, sumažėja nerimas.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

10 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Kaip vertinate naujieną, jog Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist