Lietuvos naujienos

Vietoje gegužės 1-osios švente siūloma skelbti gegužės 3-iąją – ATR Konstitucijos dieną

Grupė parlamentarų siūlo vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos dieną.

Darbo kodekse į šventinių dienų sąrašą siūloma įtraukti gegužės 3-ąją – 1791 metų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną. Iniciatoriai iš sąrašo taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją, kuri minima kaip Tarptautinė darbo diena.

„Tam, kad nedidėtų bendras švenčių dienų skaičius ir būtų išvengta galimų neigiamų padarinių šalies ekonomikai, siūloma išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.

 

Darbo kodekso pataisą teikia  Seimo nariai konservatoriai Emanuelis Zingeris, Žygimantas Pavilionis, Valdas Rakutis, Laurynas Kasčiūnas, Paulė Kuzmickienė ir Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Iniciatoriai pažymi, kad „istorinė Abiejų Tautų ir pirmoji Europoje rašytinė Konstitucija Lietuvai ir Lenkijai yra pasididžiavimo šaltinis“.

„Nepaisant sudėtingų to meto aplinkybių, Konstitucija paskatino pirmąsias reformų užuomazgas ir pažangą, įkūnijo siekį modernizuoti valstybę, atsispirti užsienio įtakai ir išsaugoti nepriklausomybę“, – sakoma aiškinamajame rašte.

 

Taip pat iniciatoriai pažymi, kad norint įtvirtinti naują šventinę dieną, reikėtų kurios nors atsisakyti dėl neigiamų padarinių ekonomikai. Europos Sąjungoje švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje jau yra 15 švenčių dienų.

Iniciatoriai taip pat teigia, kad Lietuvoje gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

 

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Autorė Milena Andrukaitytė

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
21 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Petronius Vinicius Agrippa
Petronius Vinicius Agrippa
23 dienas (-ų)

@Vaclovas
Jūsų “iliuzinis” darbininkas neegzistavo, o jeigu ir buvo, tai sukurtas “tarybų sąjungų”.
Tarybų sąjunga iš tikrųjų geriausias feodalinio fašizmo atspindys.

Vaclovas
Vaclovas
23 dienas (-ų)

Na, taip – šaunu, “romėnams” yra ką peikti iš tarybinio gyvenimo 🙂 Ką žinote apie darbo sąlygas na kokiais 1900 metais gamykloje? Ir gal užteks. Toliau jau tikrai viską žinote – užvedžiau jus ant tikro kelio (tako, kitaip).

Vaclovas
Vaclovas
23 dienas (-ų)

Žinoma, įstatymynas yra pirmiau, tai esminis dalykas, kuris remiasi esmių esme – nežemiškais nurodymais. Tačiau, į ką norėjau atkreipti dėmesį – vis dar šiurkščiai apeinami. Tie darbai po 12-14 valandų (net jei ir po to suteikiant papildomas poilsio dienas), netvarkingos darbo sąlygos, elgesys ir kita.

Vaclovas
Vaclovas
24 dienas (-ų)

Kas yra darbininkas šių dienų mintijime? Tai samdinys, kuris dėl tam tikrų savo savybių ar priežaščių dirba nemielą sau darbą, vargsta, tuo pačiu beveik visada yra ir išnaudojamas. Tokių atvejų vis dar yra gausu. Todėl reiktų atkreipti į tai dėmesį pažymima švente. Tik šiuo metu yra sudarytos tokios sąlygos, kad tą daryti tapo gėda.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button