Lietuvos kariuomenė teigia, kad šiuo metu nėra kalbama apie upių pritaikymą kariniam mobilumui, bet prie šio klausimo gali būti grįžtama ateityje.
„Karinio mobilumo upėmis klausimas šiuo metu nėra Lietuvos kariuomenės darbotvarkėje, tačiau neatmestina, kad atlikus gilią analizę ateityje, ši tema gali būti aktuali“, – BNS atsiųstame atsakyme teigė kariuomenė.
Taip šalies ginkluotosios pajėgos komentavo Vilniaus miesto savivaldybės merui Valdui Benkunskui kalbant apie Neries upės pritaikymą transportui.
Sostinės vadovas anksčiau BNS sakė, kad Neris galėtų būti vienas evakuacijos iš Vilniaus kelių, upę galima būtų pasitelkti karinio mobilumo reikmėms.
Jis teigė, kad tai buvo aptaręs su kariuomene, buvusia Krašto apsaugos ministerijos vadovybe, „šio klausimo specialistais“.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė BNS teigė, kad ketina susitikti su V. Benkunsku ir aptarti su gynyba susijusias temas, o upės pritaikymo kariniam mobilumui galimybių kol kas nesiima vertinti, nes šiuo metu neturi pakankamai duomenų.
Autorius Vilmantas Venckūnas
Neries laivybos klausimas sudėtingas. Paprasčiausias ruožas kurį tikrai reikia įdarbinti yra trasa tarp Kauno ir Jonavos – Ruklos. Jame labai realūs ir galimi karinio transportavimo klausimai. Krovinių srautai čia nebūtų dideli, taigi ir žala gamtai visai nereikšminga, jonaviečių keleivių jungtis su Kaunu visai reali. Vilniaus – Jonavos ruožas nepalyginami sudėtingesnis. Reikia sergėti gamtos vertybes, visu pirma lašišų ir kitų žuvų nerštavietes. Kanalų, kuriais rėvų ruožuose judėtų laivai, kasimas brangus ir vargu ar finansiškai atsipirktų. Taigi realiausia, matyt, būtų ribotos grimzlės mažakrūvių laivų laivininkystė. Ruožas vertingas turistams, bet reikia skatinti verslą jame. Verta prisiminti ir vytinių istoriją. Plokščiadugniai galėtų prekes gabenti… Skaityti daugiau